Agnieška Prontkelevič, Viktorija Kielė, Natalja Fatkulina, Jelena Kutkauskienė
Abstract
JAV profesinės saugos ir sveikatos agentūra nustatė, kad apie 5,6 mln. šalies sveikatos priežiūros ir kitų sričių darbuotojų yra patyrę ekspoziciją kraujo patogenais [2]. Dažniausiai sužeidimus patiria slaugytojai (37,8 proc.), rečiau – kitų specialybių sveikatos priežiūros darbuotojai. Kone pusė (44,1 proc.) visų susižeidimų įvyksta operacinėse [12]. JAV kasmet B hepatitu užsikrečia 12 000 medicinos darbuotojų, 1000 iš jų tampa lėtiniais viruso nešiotojais, o 200 miršta dėl hepatito komplikacijų.
Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti operacinės komandos narių darbo saugos priemonių naudojimą ir veiksmus patirtų mikrotraumų metu.
Metodai. Tyrimas buvo atliekamas 2017 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Pagal pasirinktą temą buvo surinkta naujausia literatūra ir atlikta jos analizė. Išnagrinėjus literatūrą buvo sudaryta anketa, skirta išanalizuoti operacinės komandos narių darbo saugos priemonių naudojimo ypatumus ir veiksmus patirtų mikrotraumų metu. Prieš apklausą atliktas pilotinis tyrimas – atsitiktine tvarka išdalinta 10 anketų operacinės komandos nariams. Pilotinis tyrimas vyko nuo 2017 metų spalio 2 iki 9 dienos. Vėliau tyrimo duomenys buvo analizuojami.
Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anketavimo bei dokumentų analizės metodus. Imties pasirinkimo būdas netikimybinis, tikslinis.
Rezultatai. Tyrime dalyvavavę operacinės komandos nariai atsakingai laikosi darbo saugos taisyklėse išvardintų reikalavimų: daugiau nei pusė apklaustų sveikatos priežiūros specialistų (77,4 proc.) yra pasiskiepiję nuo B hepatito; po susižeidimo dauguma operacinės komandos narių atlieka dalį nustatytų standartinių veiksmų, dezinfekuoja rankas, žaizdą (80,6 proc.), pasikeičia pirštines (59,7 proc.), tačiau vengia pranešti apie incidentą atsakingam asmeniui ir nėra linkę žaizdos nusiplauti vandeniu su muilu, o vertinant operacinės personalo saugumo užtikrinimą jų darbo vietoje, sužinota, kad darbuotojai yra pakankamai aprūpinami reikiamomis asmeninėmis saugos priemonėmis.
Nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių operacinės komandos narių (62,9 proc.) bent vieną kartą per mėnesį patiria mikrotraumą savo darbinėje aplinkoje: dažniausiai patiriami paviršiniai susižeidimai injekcinėmis arba siuvimo adatomis (50,0 proc.) reguliaraus, įprastinio darbo metu; pagrindinė susižeidimo priežastis – skubėjimas (74,2 proc.).
Vertinant operacinės komandos narių žinias apie kraujo tyrimų atlikimą po patirtos mikrotraumos, buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė operacinės personalo yra tinkamai informuoti apie šios procedūros eigą (66,1 proc.); susižeidimus registravo vos pusė tyrime dalyvavusių asmenų; incidentai darbe neregistruojami dėl to, jog operacinės komandos nariai mano, kad susižeidimas yra lengvas ir nevertas dėmesio (43,5 proc.); personalas neturi laisvo laiko (22,6 proc.); sveikatos priežiūros specialistai nemato tikslo to daryti dėl praeityje patirtų sužalojimų, kurie buvo užregistruoti (12,9 proc.).
Keyword(s): mikrotrauma, operacinės komandos nariai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.015
Full Text: PDF