NESPECIFINIO APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Apatinės nugaros dalies skausmas − tai skausmas, rau­menų įsitempimas ar sąstingis, juntamas tarp apatinės šonkaulių ribos ir apatinių sėdmeninių raukšlių, su arba be plitimo į apatines galūnes. Jis gali būti skirstomas į ūmų (iki 4 savaičių), poūmį (4-12 savaičių trukmės) ir lėtinį skausmą, trunkantį ilgiau nei 12 savaičių. Apie 90 proc. atvejų skausmas yra nespecifinis, kai nenusta­toma jokių patologinių anatominių skausmo priežasčių. Šis skausmas susijęs ne tik su darbingumo netekimu, socialinėmis problemomis, dažnesniu reabilitacijos po­reikiu, bet jis yra ir viena pagrindinių neįgalumo prie­žasčių pasaulyje.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokslinėje literatūroje ap­rašytus nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo rizikos veiksnius bei rekomendacijas diagnostikai ir gy­dymui pirminėje sveikatos priežiūroje.

Tyrimo objektas ir metodai. Naudojantis PubMed duo­menų baze ir kitais interneto šaltiniais, atrinkti ir išana­lizuoti moksliniai straipsniai bei tyrimai, nagrinėjantys nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo rizikos veiksnius bei rekomendacijas diagnostikai ir gydymui pirminėje sveikatos priežiūroje.

Rezultatai. Pagrindiniai nespecifinio apatinės nugaros da­lies skausmo diagnostikos metodai – išsamios anamnezės surinkimas bei fizinis ištyrimas. Konsultacijos metu kilus įtarimų dėl „raudonų vėliavų“ ar kitų pavojingų ekstra­vertebrinių skausmo priežasčių, šeimos gydytojas turėtų siųsti pacientą skubiai gydytojo specialisto konsultacijai. Skausmui trunkant ilgiau nei 12 savaičių, į gydymo pro­cesą pagal poreikį turėtų būti įtrauktas fizioterapeutas, psichologas ir gydytojas reabilitologas. Ūminio ir lėtinio skausmo gydymui rekomenduojami NVNU, tačiau jie tu­rėtų būti skiriami mažiausia efektyvia doze. Opioidiniai analgetikai gali būti skiriami, jei neopioidiniai analgeti­kai kontraindikuotini arba neefektyvūs, o gydant lėtinį skausmą jie galėtų būti skiriami kartu su neopioidiniais analgetikais. Ūmaus skausmo gydymui pagal poreikį galima skirti miorelaksantus, o lėtinio − TCA, SSRI ar vaistus nuo traukulių. Nefarmakologiniam ūminio ir lė­tinio skausmo gydymui rekomenduojamas fizinis akty­vumas ir įvairūs aktyvios mankštos metodai.