NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO UGDYMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Alma Gaupšienė, Jurga Šuminienė, Rimantas Stukas, Jelena Kutkauskienė, Natalja Fatkulina

Motinų informuotumas ir jų sveikatos raštingumas – svarbus nėščiųjų sveikatos priežiūros veiksnys. Šiuo atveju labai svarbus ryšys su sveikatos paslaugų tiekėjais, orientuotas į nepriekaištingą motinos sveikatą, elgseną
nėštumo metu, nekomplikuotą nėštumo eigą, gimdymą, naujagimio priežiūrą. Lietuvoje nėščiųjų sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktuose numatyta tvarka, suteikiant galimybę nėščiosioms pasirinkti sveikatos priežiūros
specialistą – gydytoją akušerį ginekologą, šeimos gydytoją, akušerę, esant fiziologinei nėštumo eigai, gimdymui, sveikam naujagimiui. Teisės aktai nurodo sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, ambulatorinę priežiūrą (7-8 kartai) esant fiziologinei nėštumo eigai bei galimybę nėščiajai savo nuožiūra pasirinkti gimdymo stacionarą, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Paslaugos nemokamos (socialiai draustoms pacientėms), kompensuojamos teritorinių ligonių kasų, tačiau nėra nurodyta nėščiųjų mokymo paslauga, ugdanti sveikatos raštingumą bei galimybė lankyti nėščiųjų mokymo kursus, finansuojant juos iš valstybinių ligonių kasų. Tai palikta nėščiosios pasirinkimui, neprivaloma, nereglamentuota, nėra įteisinto bendro standarto.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nėščiųjų priežiūros paslaugų teikimą, motinos sveikatos raštingumo ugdymo galimybes ir ypatumus, akušerio kompetenciją ir galimybes ugdyti motinų sveikatos raštingumą.

Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Motinų sveikatos raštingumas literatūros šaltiniuose apibrėžiamas kaip asmens socialinių ir pažintinių įgūdžių visuma, sveikatos raštingumo lygis bei išsilavinimas, siejamas su gera motinų sveikatos žinių ir jų supratimo sąvoka, galimybe gauti naują informaciją ir ja remtis. Motinų sveikatos raštingumas reikšmingas motinos ir naujagimio sveikatos priežiūroje bei sveikatos elgsenoje. Nėščiųjų priežiūros reikalavimus nusako Lietuvoje adaptuotos tarptautinio bendradarbiavimo programos, metodikos, algoritmai, Lietuvos sveikatos politika, sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir kt. Antenatalinės priežiūros metodikoje
nurodomas tikslus vizitų kiekis, esant fiziologiniam nėštumui ir eigai, prioritetu nurodomas nėščiosios supratimas, įsiklausymas, tačiau motinų sveikatos raštingumas neįtrauktas kaip būtina ugdymo priemonė, mokant motinas (tėvus) tinkamos sveikatos elgsenos nėštumo metu, naujagimio priežiūros įgūdžių. Informaciją vizito metu nėščiosios gauna iš šeimos gydytojo ar akušerio-ginekologo, akušerės, tačiau informacija yra ribota dėl vizito laiko trukmės ir kiekio. Sveikatos raštingumo ugdymo procesas, nurodomas kaip veiksmų seka, kurioje sąveikauja tarpusavyje tam tikri elementai: mokymo tikslas ir turinys, ugdymo metodas ir priemonės bei ugdytojo
vaidmuo. Motinos sveikatos raštingumo ugdytojo vaidmenį gali atlikti akušerė, tačiau tam tikslui nėra metodikos, nėra bendro standarto, nėščiųjų mokymai bei kita švietėjiška veikla neprivaloma ir nefinansuojama.