NĖŠČIŲJŲ SENSIBILIZACIJOS ATVEJŲ SKAIČIAUS POKYČIAI LIETUVOJE 2014–2023 METAIS

Įvadas. Nėščiųjų sensibilizacija dėl eritrocitų antigenų netapatumo tebėra svarbi perinatalinės medicinos pro­blema, galinti lemti hemolizinės ligos išsivystymą vai­siui ar naujagimiui. Nors daugelyje šalių plačiai taikoma anti-D imunoprofilaktika, sensibilizacijos atvejų vis dar nustatoma.

Tikslas. Įvertinti sensibilizacijos atvejų skaičiaus ir papli­timo tarp Rh D (-) gimdyvių pokyčius Lietuvoje 2014– 2023 m. nacionaliniu ir regioniniu (Vilniaus bei Kauno perinatologijos centrų) lygmeniu.

Metodai. Analizuoti 2014–2023 m. Higienos instituto duomenys. Sensibilizacijos paplitimas vertintas pagal ab­soliučius sensibilizacijos atvejų skaičius ir sensibilizaci­jos atvejų skaičių 1 000 Rh D (–) gimdyvių. Kadangi Rh D statusas pradėtas sistemingai registruoti tik nuo 2021 metų, ankstesniam laikotarpiui taikyta retrospektyvi Rh D (–)gimdyvių skaičiaus rekonstrukcija. Statistinė ana­lizė atlikta Excel ir R 4.2.2 programomis, reikšmingumo riba p < 0,05.

Rezultatai. 2014–2023 m. laikotarpiu Lietuvoje fiksuotas statistiškai reikšmingas nėščiųjų sensibilizacijos atvejų skaičiaus mažėjimas vidutiniškai 9,95 atvejo per metus (p = 0,0027). Vilniaus perinatologijos centre tirtu laikotarpiu nėščiųjų sensibilizacijos atvejų skaičius reikšmingai ne­sikeitė (p = 0,6626), tačiau Kauno perinatologijos centre nustatytas reikšmingas atvejų mažėjimas (p = 0,0050). Sensibilizacijos atvejai 1 000 Rh D (–)gimdyvių naciona­liniu mastu mažėjo –0,15 atvejo per metus (p = 0,0281). Vilniaus perinatologijos centre sensibilizacijos atvejų 1 000 Rh D (–) gimdyvių pokytis buvo nereikšmingas (p = 0,1225), o Kauno perinatologijos centre nustatyta aiški sensibilizacijos mažėjimo tendencija, artima statis­tiniam reikšmingumui (ρ = –0,61; p = 0,06). Tarpcentri­nis palyginimas parodė, kad tiek bendras sensibilizaci­jos atvejų skaičius, tiek atvejų skaičius 1 000 Rh D (–) gimdyvių Kauno perinatologijos centre buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei Vilniaus perinatologijos centre (p = 0,0255 ir p = 0,0257).

Išvados. 2014–2023 m. Lietuvoje reikšmingai mažėjo tiek absoliutus nėščiųjų sensibilizacijos atvejų skaičius, tiek atvejų skaičius 1 000 Rh D (–)gimdyvių. Vilniaus perinatologijos centre pokyčiai nebuvo statistiškai reikš­mingi, o Kauno centre fiksuotas reikšmingas sensibili­zacijos atvejų skaičiaus mažėjimas ir atvejų skaičiaus 1 000 Rh D (–)gimdyvių mažėjimo tendencija.