Alina Vaškelytė, Akvilė Laimutytė

Abstract

Adaptacija – tai dinamiškas procesas, kurio metu in­dividai prisitaiko prie naujų sąlygų, aplinkos ar situa­cijų, kad išlaikytų arba pagerintų savo funkcionalumą ir gerovę. Jaunų specialistų, pradedančių dirbti sveikatos priežiūroje, adaptacijos procesas gali apimti dvi pagrin­dines adaptacijos rūšis: profesinę ir socialinę. Siekiant atskleisti ką tik studijas baigusių ir pirmoje darbovietėje įsidarbinusių akušerių adaptacijos patirtis, buvo atliktas kokybinis tyrimas taikant individualų pusiau struktūruotą interviu metodą. Tyrime dalyvavo 11 akušerių, dirbančių Kauno miesto gimdymo stacionaruose. Tyrimo radiniai atskleidė, jog adaptacijos procesas apima ne tik žinių ir įgūdžių įgijimą, bet ir integravimąsi į socialinę darbo vietos struktūrą bei profesinio tapatumo ugdymą. Akuše­rėms tenka ne tik tobulinti savo klinikinius įgūdžius, bet ir išmokti laviruoti tarp profesinių ir asmeninių santykių su kolegomis, tampant visaverčiu komandos nariu. Adap­tacijos periodu akušerės išgyvena platų emocijų spektrą. Pirmomis dienomis jas lydi nerimas, baimė, noras viską mesti, tačiau su didėjančia kompetencija auga atsparumas stresui, darbas pradeda teikti daugiau džiaugsmo, didėja pasitikėjimas savimi, atsiranda pasitenkinimas darbu ir užtikrinami geresni darbo rezultatai.

Keyword(s): adaptacija, akušerija, nauji darbuotojai, darbo rinka.

DOI: 10.35988/sm-hs.2024.385
Full Text: PDF

Back