MOKSLO ĮRODYMAIS PAGRĮSTOS KLINIKINĖS SLAUGOS PRAKTIKOS ĮGYVENDINIMO KLIŪTYS

Jau keletą dešimtmečių įrodymais pagrįsta praktika yra sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų siekiamybė [14]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodė, kad svei­katos priežiūros paslaugų teikimas turėtų būti grindžia­mas geriausiais turimais įrodymais. Tarptautiniu mastu sutariama, kad įrodymais pagrįsta praktika gali pagerinti žmonių, besinaudojančių sveikatos priežiūros ir sociali­nės rūpybos paslaugomis, sveikatos priežiūros rezultatus [14], tačiau ši praktika ne visada taikoma teikiant svei­katos priežiūros paslaugas. Rezultatai rodo, kad siekiant tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti įrodymais pagrįstą praktiką, pirmiausia turėtų būti nustatytos įrodymais pa­grįstos praktikos įgyvendinimo kliūtys [1]. Naujausi ty­rimai parodė, kad įrodymais pagrįsta praktika gali būti sėkmingiau įgyvendinama, jei taikant intervencines prie­mones įveikiamos nustatytos kliūtys [5].

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti slaugytojų nuomonę apie mokslo įrodymais pagrįstos klinikinės slaugos praktikos įgyvendinimo kliūtis.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas stacionarinio gydymo įstaigose. Tiriamieji – stacionarinio gydymo įstaigų visų profilių skyrių slaugytojai. Taikytas metodas – anoni­minė anketinė apklausa. Tyrimui naudotas standartizuo­tas ir adaptuotas Kliūčių skalės klausimynas (S. Funk ir kt.,1991), skirtas įvertinti mokslo įrodymais grįstos kli­nikinės slaugos praktikos įgyvendinimo kliūtis.

Rezultatai. Slaugytojų dažniausiai nurodytos organizaci­nės kliūtys: nepakanka tinkamų galimybių taikyti mokslo įrodymus, neturi pakankamai įtakos, nėra pakankamai laiko mokslo įrodymais pagrįstos klinikinės slaugos prak­tikos įgyvendinimui. Slaugytojų nuomone, tyrimų ko­kybė, pobūdis, tyrimų prieinamumas yra svarbiausios mokslo įrodymais grįstos klinikinės slaugos praktikos įgyvendinimo kliūtys. Tyrimų kokybę, pobūdį ir priei­namumą kaip kliūtis, taikant mokslo įrodymus kliniki­nėje praktikoje, dažniau nurodė jaunesniojo amžiaus, aukštesnio lygmens išsilavinimą ir mažesnį darbo stažą turintys slaugytojai. Vyresniojo amžiaus, turintys didesnį darbo stažą, žemesnio išsilavinimo lygmens slaugytojai stokoja žinių ir gebėjimų įgyvendinti mokslo įrodymais grįstą slaugą savo klinikinėje praktikoje.