Alina Vaškelytė, Judita Klusaitė
Abstract
Mentorystė – tai mokymosi procesas, kuriame mentorius ir studentas susitaria dėl bendro tikslo ir bendradarbiauja, o mentorius perduoda turimas praktines žinias studentui. Akušerijos studentų klinikinėje praktikoje tai yra esminė akušerių mentorių darbo dalis, kuri skatina studentus įgauti klinikinių įgūdžių, pažinti ir adaptuotis profesijoje, efektyviai bendradarbiauti ir tobulėti. Siekiant atskleisti akušerių ir studentų bendradarbiavimo patirtis klinikinės praktikos metu, buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikant individualų, pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrime dalyvavo 6 akušerės ir 6 akušerijos programos studentai. Tyrimo radiniai atskleidė, jog studento norą sugrįžti pas tą patį mentorių lemia mentoriaus gebėjimas būti šiuolaikišku, turinčiu pakankamai žinių, prisitaikančiu prie pokyčių bei gebančiu išlikti kantriu. Tuo tarpu akušerės mentorės vertina patirties dalijimąsi kaip refleksijos formą praktikoje, kuri prisideda prie studento patirties augimo, didina jo pasitikėjimą ir atsakomybę. Interviu dalyvavusios akušerės ir studentės akcentavo glaudų dviejų žmonių santykį, kuriame svarbus abipusis bendravimas ir bendradarbiavimas, tarpusavio pagarba bei draugiškas ryšys, kuriantis saugią mokymosi aplinką kompetencijų ugdymui profesinėje srityje. Jeigu mentorystėje tarp akušerijos mentorių ir studentų kyla iššūkių, susijusių su neefektyvia komunikacija, motyvacijos stoka, studento atsakomybės trūkumu ir atsiradusiomis baimėmis, klinikinė praktika tampa formali ir nevisavertė.
Keyword(s): akušerija, mentorius, mentorystė, studentų klinikinė praktika.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.384
Full Text: PDF