Mariola Kovalevska, Dainora Kubiliūtė
Santrauka
Wegenrio granulomatozė, kitaip vadinama granulomatoze su poliangitu, priklauso su antikūnų prieš neutrofilų citoplazmos antigenus susijusių vaskulitų grupei. Ji, pagal 1994 metais Chapel Hillyje vykusiame konferencijos susitarime priimtą vaskulitų skirstymą, pažeidžia smulkiąsias kraujagysles. Granulomatoze su poliangitu serga įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai liga manifestuoja ketvirtą – penktą dešimtmetį. Ilgai laikoma blogos prognozės liga, taikant šiuolaikinį, inovatyvų gydymą ir atsiradus naujiems vaistams, Wegenerio granulomatozė buvo ištraukta iš blogos prognozės ligų sąrašo. Pacientų išgyvenamumo vidurkis, lyginant su mikroskopinio poliangito išgyvenamumo vidurkiu, padidėjo. Kliniškai Wegenerio granulomatozė prasideda į gripą panašiais požymiais: bendru silpnumu, karščiavimu, galvos skausmais, apetito stoka. Vėliau pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų, plaučių, inkstų bei virškinimo trakto pažeidimas. Pusei iš sergančių šia liga pacientų pasireiškia odos bėrimas (hemoraginis bėrimas, poodiniai mazgai). Taip pat gali būti stebimas nervų sistemos pakenkimas. Pateikiame Wegenerio granulomatozės atvejį, kuriame matyti, kaip laiku pradėjus specifinį gydymą galima stebėti pažeistos inkstų funkcijos atsistatymą, bendros ligonio būklės pagerėjimą bei klastingos ligos atkryčio atsiradimą.
Raktiniai žodžiai: Wegenerio granulomatozė, greitai progresuojantis glomerulonefritas, su antineutrofiliniais citoplazminiais antikūnais susijęs glomerulonefritas, granulomatozė su poliangitu.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.060
Pilnas tekstas: PDF