Danutė Kalibatienė
Santrauka
Siekiant sėkmingai įgyvendinti prevencines ligų priemones, svarbus gyventojų nusiteikimas dalyvauti profilaktinėse programose. Tokį žmonių nusiteikimą ir elgesį sveikatos labui veikia sociokultūriniai veiksniai, kaip socialinis ir ekonominis statusas, įsitikinimai ir suvokiama asmens rizika sirgti viena ar kita liga.
Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti vyrų, dalyvavusių ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programoje, sveikatos įsitikinimus, jų sąsajas su sociokultūriniais veiksniais.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui pasirinkta ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa, vykdoma Vilniaus miesto poliklinikoje. Ištirti 1 184 vyrai, dalyvavę programoje. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 45 metų iki 79 metų, amžiaus vidurkis buvo 59,2 metų. Tyrimo laikotarpis – 2009–2010 m. Programoje dalyvavusiems asmenims taikyta anketinė apklausa, atskleidžianti kai kuriuos socialinius ir demografinius respondentų požymius. Kokybiniam sveikatos įsitikinimų tyrimui panaudotas V. Champion klausimynas, taikomas onkologinių ligų profilaktikos programose. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta taikant Microsoft Excel for Windows 2003 ir SPSS 17.0 for Windows programas. Apskaičiuotos skaitinės charakteristikos: bendras stebėjimų skaičius (n), vidurkis (M), standartinė vidurkio paklaida (SP), moda, mediana, minimali (min.) ir maksimali (maks.) reikšmės. Tolydaus dydžio (atsakymų balo reikšmės) skirtumams tarp kategorinių dydžių (5 pogrupių ir nuo 5 iki 15 jas sudarančių klausimų) nustatyti naudojome dispersinės analizės metodiką (angl. ANOVA). Skirtumo statistinis reikšmingumas nustatytas remiantis Fišerio kriterijumi F, skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Dviejų lyginamų vidurkių skirtumo statistiniam reikšmingumui įvertinti pritaikytas t kriterijus. Penkių sveikatos įsitikinimų požymių balų grafiniam vaizdavimui panaudotas Radaro grafikas.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Didžioji dalis ankstyvos prostatos vėžio profilaktikos programoje dalyvavusių vyrų buvo susituokę (89,7 proc.), turintys vidurinį (31,6 proc.) ir aukštesnįjį (27,5 proc.) išsilavinimą bei priklausantys darbininkų (33,4 proc.) ir tarnautojų (30,3 proc.) socialinėms grupėms. Tiriant vyrų sveikatos įsitikinimus pagal penkias koncepcijas: suvoktus jautrumą, rimtumą, naudą, kliūtis ir sveikatos motyvaciją, nustatyta, jog visose sveikatos nuostatų srityse tarp atsakymų į pogrupių klausimus balų vidurkių buvo statistiškai reikšmingi skirtumai. Taigi atsakymai į visų pogrupių klausimus gerokai varijavo.
Tyrimas parodė, kad sveikatos motyvacija buvo svarbiausias stimulas dalyvauti ankstyvos prostatos vėžio profilaktikos programoje (vertinimų vidurkis – 2,54 iš 3 balų) lyginant su suvoktu rimtumu (2,16 balo; t=34,5, df=16574, p<0,0001), suvoktu jautrumu (1,81 balo; t=67,0, df=14206, p<0,0001) ir suvoktomis kliūtimis (1,97 balo; t=58,7, df=22494, p<0,0001).
Didžioji respondentų dalis manė, kad jiems yra rizika susirgti prostatos vėžiu (vertinimo vidurkis 1,88 balo). Respondentams mažiausiai tikėtina atrodė tai, kad jie turi daugiau galimybių susirgti prostatos vėžiu, nei kiti vyrai (vertinimo vidurkis 1,76 balo). Didžioji tiriamųjų dalis manė, kad susirgus prostatos vėžiu labai pasikeistų jų gyvenimas (vertinimo vidurkis 2,37). Mažesniu balu buvo vertinami teiginiai, susiję su emocine sritimi (vertinta vidutiniškai 1,95–1,99 balo).
Svarbiausi teiginiai, atspindintys respondentų suvoktą naudą, buvo nuomonė, kad atlikti tyrimai padės anksčiau diagnozuoti prostatos vėžį (vertinimo vidurkis 2,83 balo), kad sužinoję apie teigiamus tyrimų rezultatus mažiau nerimaus dėl prostatos vėžio (vertinimo vidurkis 2,77 balo) ir kad tai sumažins tikimybę numirti nuo prostatos vėžio (vertinimo vidurkis 2,65 balo). Dažniausios kliūtys dalyvauti ankstyvos prostatos vėžio profilaktikos programoje buvo respondentų nuomonė, kad prostatos biopsijos ir digitalinio tyrimo atlikimas bus skausmingas ir juos varžys. Tokios kliūtys, kaip tyrimų kaina ir sugaištas laikas, apklaustiems vyrams buvo mažiau svarbios.
Sveikatos motyvacijos nuostatos, kaip noras anksti nustatyti sveikatos problemas, išsaugoti gerą sveikatą, informacijos apie sveikatos pagerinimą paieškos, nuomonė, kad reikia užsiimti sveikatą stiprinančia veikla, reguliarus sveikatos tikrinimasis, pakankamas fizinis aktyvumas, mažiausiai išreikštos buvo pensininkų ir nedirbančių asmenų grupėse, o daugiausiai – tarnautojų grupėje. Sveikatą stiprinanti veikla, profilaktinis sveikatos tikrinimasis mažiausiai svarbus buvo darbininkams lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis.
Raktiniai žodžiai: ankstyva prostatos vėžio diagnostika, sveikatos įsitikinimai.
DOI: 10.5200/177
Pilnas tekstas: PDF