Mindaugas Štelemėkas, Ingrida Jaselskytė, Vaida Liutkutė, Aurelijus Veryga
Santrauka
Žalingas alkoholio vartojimas yra susijęs su daugeliu ligų ir sveikatos būklių, todėl užsienio moksliniuose tyrimuose įprasta vertinti alkoholio vartojimo sąlygojamą žalą. Alkoholio vartojimo pasekmėms priskiriama daugiau nei 50 sveikatos būklių, kurios dalinai ar visiškai siejamos su alkoholio vartojimu.
Metodika. Tyrimo tikslas buvo įvertinti tik su alkoholio vartojimu siejamo ligotumo kaitą 2006-2011 m. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Valstybiniu psichikos sveikatos centru bei remiantis apibendrintomis 100 proc. nuo alkoholio vartojimo priklausomo ligotumo rodiklių lentelėmis. Analizėje iš viso buvo panaudota 20 būklių, skaičiuotas Spearmen‘ o koreliacijos koeficientas ir taikyta tiesinė regresinė analizė.
Rezultatai. Analizuojant alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo dinamiką, išsiskiria 2007 m., kuomet buvo pasiektas visiškai alkoholio vartojimo sąlygojamo ligotumo pikas. 2008-2009 m. bendras alkoholio sąlygotas ligotumas krito, o per 2010 ir 2011 m. vėl pradėjo augti. 2006-2011 m. vyrų visiškai alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas buvo apie 4 kartus didesnis nei moterų, o alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo pikas pasiekiamas 45-54 metų amžiaus grupėje. Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas gali būti glaudžiai siejamas su alkoholinių gėrimų suvartojimo kaita Lietuvoje. Analizuotu laikotarpiu Lietuvoje buvo įgyvendinti reikšmingi alkoholio kontrolės politikos pakeitimai, nulėmę alkoholio suvartojimo kaitą.
Straipdnis lietuvių kalba
Raktiniai žodžiai: alkoholis, ligotumas, alkoholio kontrolė
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.114
Pilnas tekstas: PDF