VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO STUDENTŲ NEMIGOS SIMPTOMAI

Beatričė Balčiūnaitė, Vaiva Būgaitė, Marius Karnickas

Biomedicinos mokslų studentai dažnai patiria miego sutrikimus. Tyrimo tikslas – nustatyti nemigos simptomų paplitimą tarp Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų, įvertinti jų sunkumą, taikant nemigos sunkumo indeksą ISI (angl. Insomnia Severity Index), išsiaiškinti, kokias priemones biomedicinos studentai renkasi miego sutrikimų gydymui.
Tyrimo medžiaga ir metodai. 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesiais į internetinę apklausą iš 32 pasirenkamųjų atsakymų į klausimus atsakė 416 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto biomedicinos studentų. Duomenys apdoroti Excel programa ir laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Apklausti visų VU MF studijų programų studentai. Iš jų: medicinos ̶ 44,5%, farmacijos ̶ 12,3%, kineziterapijos ̶ 12,3%, odontologijos ̶ 8,9%, visuomenės sveikatos ̶ 8,9%, ergoterapijos ̶ 7,2%, slaugos ̶ 5%, kiti ̶ 1%). Iš 416 respondentų 352 (84,6%) moterys ir 64 (15,4%) vyrai. Kliniškai reikšmingi nemigos simptomai, įvertinti ISI, nustatyti 165 studentams iš 416 (39,7%). Vidutinio sunkumo klinikinės nemigos simptomai nustatyti 119 iš 416 (29%), sunkios ̶ 46 iš 416 studentų (11%). Tik 50 (12%) iš 416 biomedicinos studentų žinojo, kad ilgiausia galima ūmios nemigos gydymo benzodiazepinais trukmė yra 1 mėnuo. Iš 227 studentų, patyrusių nemigos simptomus, net 65 (28,6%) užmigimui palengvinti vartojo alkoholį. Iš 227 studentų, patyrusių nemigos simptomus, 152 (67%) teigė vartoję žolinius preparatus, 87 (38,3%) ̶ melatonino preparatus, 54 (23,8%) – benzodiazepinus, 28 (12,3%) ̶ antidepresantus, 20 (8,8%) ̶ Z vaistus, 8 (3,5%) ̶ kvetiapiną, o 56 (24,7%) teigė nevartoję čia nurodytų vaistinių preparatų. Net 18 iš 54 (33,3%) studentų, nemigos simptomų gydymui vartojusių benzodiazepinus, patyrė mažiausiai vieną šalutinį reiškinį, o 4 (7,4%) atitiko priklausomybės sindromo diagnostikos kriterijus. Net 11 iš 20 (55%) studentų, nemigos simptomų gydymui vartojusių Z vaistus, patyrė mažiausiai vieną šalutinį reiškinį, o 3 (15%) atitiko priklausomybės sindromo diagnostikos kriterijus.
Išvados. Kliniškai reikšmingus nemigos simptomus, įvertintus ISI, patyrė 165 studentai iš 416 (39,7%). Merginų ISI įverčiai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni, nei vaikinų (p=0,0034). Ne medicinos programų studentų ISI įverčiai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni, nei medicinos studentų (p=0,0001). Didžiausias nemigos simptomų paplitimas nustatytas tarp kineziterapijos (55%), mažiausias ̶ tarp medicinos studentų (31%).