Artūras Razbadauskas
Santrauka
Vieni iš dažniausiai pasitaikančių žalingų įpročių yra rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Pabrėžiama, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas yra pavojinga ne tik sveikatai, bet ir kelia pavojų visuomenės saugumui. Darbo tikslas – išanalizuoti Vakarų Lietuvos gyventojų žalingus įpročius ir jų sąsajas su sveikatos vertinimu. Tyrimo kontingentą sudarė 385 Vakarų Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 89 metų amžiaus, iš jų 142 (36,9 proc.) vyrai ir 243 (63,1 proc.) moterys. Atliktas anketinis tyrimas. Anketą sudarė keturios klausimų grupės: pirmąją grupę – demografiniai klausimai apie tiriamųjų amžių, lytį ir kt.; antrąją – klausimai apie tiriamųjų žalingus įpročius (rūkymą, alkoholio vartojimą); trečiąją – gyventojų nuomonė apie savo sveikatą; ketvirtąją – apie sveikatos problemas, simptomus, varginusius pastaruosius tris mėnesius. Duomenų analizei naudotas statistinis programų paketas „SPSS”. Mūsų tyrimo duomenimis,
moterys anksčiau kasdien nerūkydavo ir dabar nerūko dažniau, nei vyrai; moterys taip pat rečiau (9,9 proc.) teberūko, nei vyrai (22,5 proc.) (p=0,0007). Nerūkymo tendencija pastebima abiejų lyčių grupėse. Amžius turi įtakos rūkymo įpročiui. Didėjant amžiui
mažėja (p=0,029, χ2=9,06) teberūkančių gyventojų skaičius. Tuo tarpu dabar neberūkančių jaunų tiriamųjų skaičius yra mažesnis, negu kitose amžiaus grupėse, kas gali būti sąlygota nepakankama sveikatos priežiūros įstaigų prevencine švietėjiška veikla. Tarp vyrų ir moterų rasta alkoholio vartojimo skirtumų: beveik nevartoja alkoholio 66,3 proc. moterų ir 33,8 proc. vyrų. Geria tik alų 0,4 proc. moterų ir 4,93 proc. vyrų; kartą per mėnesį vartoja vyną ar stiprius alkoholinius gėrimus tiek moterys, tiek ir vyrai panašiai (skirtumas nereikšmingas); kartą per savaitę vyną ar stiprius alkoholinius gėrimus vyrai vartoja dažniau (30,3 proc.), nei moterys (4,5 proc.); taip pat ir kelis kartus per savaitę vyną ar stiprius alkoholinius gėrimus vyrai vartoja dažniau, nei moterys. Amžius ir alkoholio vartojimas yra susiję. Alkoholio beveik nevartojo dauguma senyvo amžiaus asmenų, kiek mažiau nevartojo pagyvenusių ir vidutinio amžiaus gyventojų ir mažiausiai – jaunų asmenų. Kartą per mėnesį vyną ar stipriuosius alkoholinius gėrimus dažniausiai vartojo jauni žmonės ir rečiau vidutinio, pagyvenę ar senyvo amžiaus asmenys (p=0,00001). Kartą per savaitę vyno ar stipriųjų alkoholinių gėrimų dažniausiai vartojo jauno amžiaus ir rečiau kitų amžiaus grupių asmenys. Panašūs rezultatai gauti lyginant kelis kartus per savaitę vartojančių vyną ar stiprius alkoholinius gėrimus asmenų grupes. Nustatytos sąsajos tarp sveikatos vertinimo ir rūkymo bei alkoholio vartojimo; rastos sąsajos tarp atliekamos kasdieninės veiklos ir alkoholio vartojimo; tarp fizinio ir psichinio pajėgumo ir rūkymo; tarp skausmo dažnio ir alkoholio vartojimo; bei tarp bendros sveikatos būklės vertinimo ir alkoholio vartojimo.
Raktiniai žodžiai: sveikata, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis), sveikatos vertinimas.
DOI: 10.5200/183
Pilnas tekstas: PDF