Ona Nagreckaitė, Rūta Almonaitienė, Dalia Smailienė
Santrauka
Viršutinio žandikaulio nuolatinės ilties retencija yra reta patologija, tačiau ankstyva jos diagnostika svarbi dėl galimų komplikacijų prevencijos ir optimalaus gydymo laiko parinkimo. Šios patologijos diagnostikos aukso standartas yra rentgenologiniai tyrimai, tačiau svarbu rasti paprastų, nežalingų diagnostikos kriterijų, kurie leistų laiku įtarti šią patologiją ir atlikti išsamius tyrimus.
Tyrimo tikslas – nustatyti, ar vaikų, turinčių gomurinėje padėtyje retinuotus viršutinio žandikaulio nuolatinius iltinius dantis, išoriniai galvos ir veido matmenys bei išdygusių nuolatinių dantų skaičius skiriasi nuo vaikų, neturinčių dantų dygimo sutrikimų.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas VUL Žalgirio klinikoje ir LSMU Odontologijos fakulteto Ortodontijos klinikoje, gavus įstaigų vadovų ir tiriamųjų sutikimus. Tiriamąją grupę sudarė 44 10-16 metų vaikai, turintys vieną ar abi gomurinėje padėtyje retinuotas viršutinio žandikaulio iltis. Vaikų galvos matmenys išmatuoti antropometriniais instrumentais. Kontrolinei grupei naudoti duomenys iš Lietuvoje atlikto antropometrinio tyrimo „Veido, žandikaulių ir dantų raida“. Statistinė analizė atlikta SPSS 21.0 programa, naudojant Mann- Whitney U testą.
Rezultatai. Iš 32 išmatuotų išorinių galvos matmenų, 11
matmenų medianos visose amžiaus grupėse buvo mažesnės už 50 procentilį. Labiausiai išsiskyrė kaukolės bazės plotis – 68,18 proc. tiriamųjų šis matmuo buvo mažesnis už 5 procentilį. Tiriamųjų philtrum pločio ir viršutinio žandikaulio gylio medianos buvo pasiskirsčiusios ties 5 procentiliu ar žemiau. Veido apatiniojo aukšto, apatinio žandikaulio šakos bei viršutinės lūpos šoninės odinės dalies aukščių medianos buvo pasiskirsčiusios tarp 50 ir 5 procentilių. 47,73 proc. tiriamųjų turėjo mažesnį išdygusių dantų skaičių nei vidutinis bendraamžis.
Išvados. 10-16 metų vaikų, turinčių retinuotas viršutinio žandikaulio iltis, veido viršutinis aukštas yra siauresnis, apatinis – žemesnis, bendroji veido projekcija strėlinėje plokštumoje mažiau išreikšta, būdinga vėluojanti nuolatinių dantų kaita. Kaukolės bazės pločio, viršutinio žandikaulio gylio ir philtrum pločio matmenys galėtų būti laikomi diagnostiniais retinuotų iltinių dantų požymiais veide.
Raktiniai žodžiai: retinuotos viršutinio žandikaulio iltys, antropometrija, veido matmenys, retinuoti iltiniai dantys, diagnostika ortodontijoje, vaikai, paaugliai, nuolatiniai dantys.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.093
Pilnas tekstas: PDF