Silva Kostyliovienė, Alina Vaškelytė, Rimantas Kėvalas, Aurelija Blaževičienė
Santrauka
Tracheostoma – tai chirurginiu būdu išoriškai suformuota žiotis trachėjoje. Slaugant tracheostomuotą pacientą, slaugytojams būtina turėti žinių ir įgūdžių, siekiant užtikrinti saugias ir veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas bei kokybiškai atlikti tracheostomos priežiūrą. Egzistuoja skirtingos mokslo teorijos, kurios aiškina, kaip teorinės žinios virsta praktiniais įgūdžiais. D. Kolb‘o mokymo(si) per patirtį teorija teigia, jog patirtis gali būti kaip mokymosi ir tobulėjimo šaltinis, kada siekiama sistemingai dirbti ir pritaikyti įgytą patirtį. P. Benner (1984) savo modelyje atskleidė, kaip slaugytojo kompetencija ugdoma per patirtį, pereinant penkis mokėjimo ir įgūdžių lygius: nuo naujoko iki eksperto. Slaugytojas, taikydamas, D. Kolb‘o mokymo(si) per patirtį etapus praktikoje, apmąstydamas buvusias situacijas, suprasdamas, kas ir kodėl įvyko, įgyja naujos patirties ir tokiu būdu ugdo profesinę kompetenciją.
doi:10.5200/sm-hs.2013.102
Raktiniai žodžiai: tracheostomos priežiūra, slaugytojas, kompetencija, D. Kolbo teorija, P. Benner modelis
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.102
Pilnas tekstas: PDF