Šarūnas Klizas, Rasa Šulnienė
Santrauka
Mokytojų darbas vykstant socialiniams pokyčiams ir besitęsiančioms švietimo reformoms atsidūrė nuolatinės kaitos proceso sūkuryje. Visa tai turi itin stiprų poveikį ir įtaką mokytojo profesinei veiklai, jos kokybei ir darbo efektyvumui, patiriamam stresui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pedagogų patiriamą stresą bei stresorius priklausomai nuo ugdymo įstaigos. Duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos metodu. Taikytas atsitiktinės atrankos metodas. Tyrimas atliktas dviejuose Jonavos ugdymo įstaigose: gimnazijoje ir lopšelyje – darželyje. Streso pedagogų darbe tyrime dalyvavo 56 respondentai: 36 gimnazijos ir 20 lopšelio – darželio pedagogų. Stresui pedagogų darbe įvertinti buvo taikoma J. Pikūno ir A. Palujanskienės metodika. Apklausos metu pateiktas klausimynas, atskleidžiantis vidinius stresorius, kurie tuo pačiu metu gali būti vertinami ir kaip vidinio streso požymiai. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programinį paketą. Tyrimas parodė, kad 30% lopšelio – darželio pedagogų jaučia nežymų stresą arba kad vidinių stresorių nepavyksta įveikti įprastu būdu (χ2=22,41; p<0,001). Nustatyta, kad gimnazijoje ir lopšelyje – darželyje jaučiamas vidutinis stresas bei trečdaliui lopšelio – darželio pedagogų nepavyksta įprastu būdu įveikti vidinių stresorių ir tai sukelia nežymų stresą.
doi:10.5200/sm-hs.2012.089
Raktiniai žodžiai: stresas; pedagogai; ugdymo įstaiga
DOI: 10.5200/334
Pilnas tekstas: PDF