Indrė Dirgėlienė
Santrauka
Smurtą šeimoje patyrusios moterys patiria sunkią traumą, kuriai įveikti dažniausiai reikalinga aplinkinių pagalba. Po trauminių įvykių moterys abejoja savimi ir kitais, jų savigarba būna pažeista pažeminimo, kaltės, bejėgiškumo patirčių. Pagalbos smurtą šeimoje patyrusioms moterims procese labai svarbu yra palaikymas, empatija, dėmesingumas, paramos, saugumo jausmo suteikimas, supratimas, išklausymas bei galios atkūrimas, siekiant įgalinti moterį savarankiškai priimti sprendimus ir jaustis svarbia, atsakinga
už save, keičiant elgesį, vertybes bei požiūrį į save ir kitus. Šio straipsnio tikslas – ištirti smurtą šeimoje patyrusių ir/ar patiriančių moterų resocializacijos galimybes krizių centre. Tyrimas buvo atliekamas taikant kokybinius duomenų rinkimo ir apdorojimo metodus. Apklaustos 5 respondentės naudojant interviu metodą. Tyrimo duomenys rodo, jog smurtą patyrusios moterys išgyvena 5 emocinių žaizdų gijimo etapus: neigimą, pyktį, derėjimąsi, depresiją ir išsivadavimą, kurių metu keičiasi moterų elgesys, vertybinės nuostatos, požiūris į save ir kitus, trauminę situaciją. Iš bejėgių, uždarų, kaltinančių save ir kitus, jos tampa drąsiomis, laisvomis, savimi pasitikinčiomis, savarankiškomis, galinčiomis gyventi be smurto. Vadinasi, galima teigti, kad gyvenimas krizių centre padeda smurtą patyrusioms moterims resocializuotis.
Raktiniai žodžiai: smurtas, moteris, krizė, resocializacija.
DOI: 10.5200/197
Pilnas tekstas: PDF