Natalja Istomina
Santrauka
Gydomajame procese slaugytojas yra puikus partneris. Jo atsakomybė, profesionalumas didele dalimi lemia gydymo sėkmę ir sveikatos išsaugojimą. Slaugytojo veikla tampa svarbi stebint, tiriant, nustatant ir vertinant vaikų, besigydančių chemoterapija, problemas, sprendžiant jas, mokant pacientus savirūpos, padedant jiems adaptuotis aplinkoje, įtraukiant į šį procesą šeimos narius.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų veiklos specifiką taikant chemoterapiją vaikų onkohematologinių ligų atvejais. Tyrimo būdas – kiekybinis tyrimas. Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Respondentams apklausti sudaryta autorinė anketa. Anketavimas buvo vykdomas X ligoninėje, slaugytojų darbo vietoje, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. Tiriamųjų skaičius – 38 slaugytojai, anketų grįžtamumas – 86,4 proc. Nustačius slaugos prioritetus, paaiškėjo, jog problemos, apimančios fizinį slaugos aspektą, yra trečioje vietoje po psichologinių ir socialinių slaugos problemų. Onkohematologinių ligų atvejais itin aktuali yra psichologinės pagalbos plėtojimo problema. Analizuojant chemopreparatų šalutinių poveikių pasireiškimo ypatybes, labiausiai išryškėjo pykinimo, vėmimo, mukozito ir skausmo problemos. Dažniausiai sutrinkančios funkcijos yra valgymas ir gėrimas, taip pat tuštinimasis bei šlapinimasis . Žymiai rečiau pasireiškia vietinio pobūdžio pašaliniai reiškiniai, tokie kaip venų uždegimas ir ekstravazacija. Chemoterapijos metu išsivystanti citostatinė mielosupresija yra vienas pagrindinių chemoterapijos pašalinių reiškinių. Injekcijos, bandinių paėmimas laboratoriniams tyrimams, dokumentų tvarkymas, intervencinės procedūros, pagrindinių gyvybinių veiklų sekimas yra kasdieniai slaugytojų atliekami veiksmai. Slaugos istorijų įrašų pildymu užsiima beveik visi apklausti slaugytojai.
Pirmenybę aseptikos veiksmams nuolat teikia tik du trečdaliai slaugytojų. Esant pacientų pykinimo, vėmimo priepuoliams, taikomi
kvėpavimo pratimai, antroje vietoje – patogios padėties suteikimas ir aštrių kvapų pašalinimas. Bendravimo problemas pažymi daugiau negu du trečdaliai tiriamųjų. Susituokę, vyresnio amžiaus bei turintys aukštesnįjį išsilavinimą slaugytojai su pacientais kylančias bendravimo problemas įvardija dažniau negu kitų kategorijų slaugytojai. Viena iš bendravimo problemų – bendravimo
nepakankamumas, kuriuo skundžiasi daugiau negu pusė apklaustųjų. Pagrindinės bendravimo nepakankamumo priežastys įvardijamos kaip: „sunku rasti tinkamus paguodos žodžius“ ir „sunku kalbėti apie mirtį“. Konfliktinėms situacijoms tarp slaugytojų ir vaikų tėvų spręsti daugelis slaugytojų pasirenka tėvų išklausymą ir nuraminimą.
Raktiniai žodžiai: slaugytojų veikla, chemoterapinis gydymas, onkohematologinės ligos, vaikai.
DOI: 10.5200/234
Pilnas tekstas: PDF