Jovita Grudzinskienė, Rima Rozenbergaitė, Rita Urbanavičė, Jonas Kairys
Santrauka
Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų ir pacientų socialinių demografinių veiksnių bei gyvensenos įtaką sveikatos mokymui. Tyrimui atlikti taikytas anketinės apklausos metodas. Tyrimas atliktas 2012-2013 metais viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologijos, vidaus ligų, endokrinologijos, neurologijos, pulmonologijos, reumatologijos skyriuose. Iš viso tyrime dalyvavo 282 respondentai, iš kurių 126 bendrosios praktikos slaugytojos ir 156 pacientai. Tyrimo medžiaga apdorota naudojantis IBM SPSS.20 statistikos paketu.
Slaugytojų amžius, išsilavinimas, darbo stažas, krūvis ar pobūdis (darbas dienomis ir budėjimai) reikšmingos įtakos pacientų sveikos gyvensenos mokymui neturi. Skirtingo išsilavinimo pacientai, jų nuomone, gauna nevienodai sveikos gyvensenos informacijos: mažiausiai jos sulaukia aukštąjį, daugiausia – vidurinį išsilavinimą turintys pacientai (p=0,001). Slaugytojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neturėjo įtakos pacientų sveikatos mokymui. Pacientų gyvensena (rūkymas, alkoholio, migdomųjų bei raminamųjų vaistų vartojimas, viršsvoris) jų gaunamai sveikatos informacijai reikšmingos įtakos neturi.
Išvados. Slaugytojų amžius, išsilavinimas, darbo stažas, krūvis ir pobūdis, gyvensenos ypatumai (rūkymas, alkoholio bei raminamųjų vartojimas) reikšmingos įtakos pacientų sveikatos mokymui neturi. Pacientų išsilavinimas turi įtakos jų sveikatos mokymui: mažiausiai informacijos sulaukia aukštąjį, daugiausia – vidurinį išsilavinimą turintys pacientai. Pacientų gyvensena (rūkymas, alkoholio ir raminamųjų vartojimas) sveikatos mokymui įtakos neturi.
Raktiniai žodžiai: slaugytojai, sveika gyvensena, sveikatos mokymas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.029
Pilnas tekstas: PDF