Vinsas Janušonis, Gintautas Virketis, Gintarė Pučinskienė
Santrauka
Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti hospitalinį mirštamumą dėl ūmaus miokardo infarkto. Medžiaga ir metodai. Tyrimas vykdytas 2012 m. Analizuotas visų 605 pacientų, sirgusių ūmiu ir pakartotiniu miokardo infarktu ir gydytų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2006 – 2011 m. gydymo stacionare ligos istorijos. Pacientai tirti pagal lytį, amžių, gyvenamąja vietą, gretutines ligas. Tirtos mirštamumą galėjusios veikti priežastys – diagnostiniai kriterijai, gretutinės ligos, gydymas. Rezultatai. Iš tirtų 605 pacientų, sirgusių ūmiu miokardo infarktu, 87,8 proc. pacientų buvo per 55 m. amžiaus. 24,1 proc. pacientų ūmus miokardo infarktas nustatytas pakartotinai. Nustatant ūmaus miokardo infarkto diagnozę tirti širdies troponinai (11 proc. atvejų jų pokyčiai buvo abejotini), EKG (56 proc. atvejų be Q bangos), kardioechoskopija (45,5 proc. patvirtintas miokardo infarktas). Hospitalinis mirštamumas dėl miokardo infarkto buvo 23,1 proc. 98 proc. mirusių sirgo sunkiomis gretutinėmis ligomis ‒ trauma ir chirurginėmis ligomis (32,1 proc.), pneumonija (27,9 proc.), insultu (22,9 proc.), arterine hipertenzija (15,7 proc.), cukriniu diabetu (15,7 proc.), vėžiu (7,9 proc.) ir kitomis. 28,4 proc. mirusių miokardo infarktas buvo pakartotinis. Autopsija atlikta 25,2 proc. mirusių dėl miokardo infarkto. Išvados. Į Klaipėdos universitetinę ligoninę stacionarizuojami seno amžiaus, sergantys (be miokardo infarkto) daugeliu kitų sunkių ligų pacientai, kuriems dėl įvairių priežasčių negalima taikyti invazinės terapijos. Mirštamumo dėl miokardo infarkto rodiklius didina didelio operacinio aktyvumo ligoninėje fonas (pooperaciniai miokardo infarktai). Retrospektyviai įvertinant klinikinius, radiologinius, laboratorinius bei autopsijų duomenis, galima teigti, kad nustatant ūmaus miokardo infarkto diagnozę yra hiperdiagnostikos požymių. Daugeliu atvejų ūmus miokardo infarktas yra kitų ligų komplikacija, tačiau galutinėje diagnozėje įrašoma pagrindine liga. Mirštamumo stacionare rodiklius nepagrįstai didina po autopsijų nepatikslintos statistinės ataskaitos. Būtina sustiprinti ūmaus miokardo infarkto diagnostikos kontrolę, taikant klinikinius protokolus, pagilintą mirčių priežasčių analizę, atvejus aptariant klinikinėse konferencijose, plačiau naudojant autopsiją (tap pat virtualią).
Straipsnis lietuvių kalba
Raktiniai žodžiai: ūmus miokardo infarktas, hospitalinis mirštamumas, miokardo infarkto diagnostika
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.119
Pilnas tekstas: PDF