Konstantinas Daškevičius, Jelena Daškevičienė
Santrauka
Tobulinant šiuolaikinę teisę, didinant jos humanistinį potencialą, įveikiant tradicinį formalistinį-biurokratinį teisės pobūdį, jos abejingumą, mažinant psichotraumuojantį poveikį asmenims, turintiems psichikos sutrikimus, 2000 metais buvo įteisinta riboto pakaltinamumo norma. Tačiau Lietuvos teismo psichiatrinėje ekspertinėje praktikoje ji mažai realizuojama, o asmenims, turintiems šizofrenijos spektro sutrikimus, taikoma itin retai, tik 10 atvejų iš 541 per 3 metus. Mūsų tyrimo duomenimis, iš 223 (100%) šizofrenijos spektro sutrikimus turinčių pakaltinamų asmenų, net 84% atitiko riboto pakaltinamumo kriterijus. Tačiau, atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę asmenims, turintiems šizofrenijos spektro sutrikimus, nesiremiama daugiamečiu tiriamojo psichinės būklės sisteminiu vertinimu, o būtent klinikiniu biologiniu, asmenybės psichologiniu ir medicininiu socialiniu, kai svarbią vietą užima retrospektyvinis psichikos sutrikimų gylio nustatymas nusikalstamos veikos momentu. Tyrimo duomenimis, turintiems šizofrenijos spektro sutrikimus asmenims, esant nepsichozinėms būklėms, juridiniu aspektu ypatingą reikšmę turi psichopatologija, kuri pasireiškia integracinėje visumoje, ir gali ją sustiprinti. O tai reiškia, kad atskirų psichopatologinių fenomenų integracija gali riboti asmens elgesio laisvę konkrečioje situacijoje. Vadinasi, ypatingą vaidmenį ekspertizei turi būtent neryškios patologijos elementų suderinimo analizė.
Raktiniai žodžiai: teismo psichiatrijos ekspertizė baudžiamosiose bylose; ribotas pakaltinamumas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.001
Pilnas tekstas: PDF