Gediminas Brazaitis, Vytautas Grižas
Santrauka
Tyrimo objektas. Ribinių veloergometrijos rezultatų tolesnė gydymo, tyrimo taktika ir ryšiai su išeminės širdies ligos (IŠL) rizikos veiksniais. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti, kaip siejasi ribinius tyrimo rezultatus gavusių pacientų IŠL tyrimo bei gydymo taktika su esamais anksčiau nustatytais rizikos veiksniais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Išanalizuoti 138 LSMUL KK pacientai, tirti 2018m. 02-03mėn., iš kurių atrinkta tinkamai užpildytą anamnezę turinti 100 žmonių grupė. Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS statistics 24 versiją. Analizuotiems duomenims buvo naudojami šie testai: cross-tabs Pirsono (Pearson), Spirmeno (Spearman) koreliacijos. Duomenys buvo koduojami, skaičiuojami vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, mediana, dažniai, procentai, statistinis reikšmingumas. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą nustatyta, jog ribinį veloergometrijos rezultatą turintiems pacientams dažniau nustatomos stenozės bei 3VAL esant CD, vyriškai lyčiai, stentavimas dažniau taikomas vyrams, rūkantiems bei sergantiems CD (cukriniu diabetu). Miokardo perfuzija būna šeiminę anamnezę turintiems bei rūkantiems. Krūvio hipertenzija dažniau pasireiškia krūtinės anginos (KA) simptomus jaučiantiems ligoniams. Išvados. Atlikus tyrimą nustatyta, jog reikėtų atlikti vainikinių arterijų angiografiją (VAA), jei yra bent vienas iš faktorių: pacientas vyriškos lyties, serga CD, rūko ar yra vyresnis nei 65 metų amžiaus. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir svarstyti miokardo perfuziją atlikti rūkantiems ar šeiminę anamnezę turintiems pacientams. KA simptomus jaučiantiems dažniau pasireiškia krūvio hipertenzija.
Raktiniai žodžiai: veloergometrija, išeminė širdies liga, rizikos veiksniai, tyrimai, gydymas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.053
Pilnas tekstas: PDF