Jūratė Sučylaitė
Santrauka
Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, ar „Subasmenybių mandalos“ techniką, skirtą kūrybiško rašymo įkvėpimui bei skatinimui ir savęs pažinimo ugdymui, galima perkelti į klinikinį psichiatrijos kontekstą ir panaudoti kaip pagalbinį informacijos apie ligonį rinkimo būdą, sudarantį prielaidas diagnozės patikslinimui ir gydymo plano koregavimui. Taip pat siekta išsiaiškinti, ar šios psichologinės edukacinės technikos panaudojimas yra naudingas, siekiant išsiaiškinti psichikos sutrikimais sergančiųjų edukacinius poreikius; ar asmuo, savarankiškai atlikdamas užduotį, atskleidžia gebėjimą pažinti save, ir įsitraukdamas į emociškai palaikantį dialogą bei gaudamas sveikimui naudingos informacijos pokalbio metu, pradeda geriau suprasti savo psichikos būseną ir galimybes; ar pacientas, skaitydamas jo vardu terapeuto empatiškai parašytą tekstą, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir pradeda geriau suprasti savo situaciją. Straipsnyje aprašyta „Subasmenybių mandalos“ technikos naudojimo psichiatrijoje metodika, atliktas kokybinis tyrimas, siekiant įvertinti psichologinės-edukacinės technikos „Subasmenybių mandala“ naudingumą. Tyrimo metu buvo stebimi minėtos technikos panaudojimo atvejai, stebėjimo rezultatai buvo detaliai aprašyti, vėliau aprašymai buvo analizuojami turinio analizės metodu. Analizuojant psichologinės edukacinės technikos „Subasmenybių mandala“ dėka surinktus duomenis, nustatyta, kad šizofrenija sergantys asmenys mažiau pažįsta savo asmenybę, prieštaringas jų santykis su savimi pačiu, ypač su teigiamais savo būdo bruožais, o nerimo sutrikimais sergantieji labai neigiamai vertina savo asmenybės savybes ir identifikuojasi tik su savo blogąja puse. Depresijos atveju arba tapatinamasi su savo blogąja savybe, arba nepatrauklioji savo pusė tapatinama su žmogumi, kuris prarado tiriamo asmens pasitikėjimą. Nustatyta, kad šios problemos ne tik išsiaiškinamos, bet ir koreguojamos dirbant pagal „Subasmenybių mandalos“ technikos panaudojimo metodinius reikalavimus.
Raktiniai žodžiai: psichoedukacija, katarsis, šizofrenija, depresija, nerimo sutrikimai.
DOI: 10.5200/221
Pilnas tekstas: PDF