Sigutė Norkienė, Daiva Petrauskienė, Urtė Norkutė-Macijauskė
Santrauka
Darbo tikslas: siekiama pagrįsti atvejo vadybos modelio taikymo būtinumą ir svarbą pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkstančių gyventojų. Tyrimo medžiaga ir metodika. Kad būtų įvertintos atvejo vadybos modelio taikymo galimybės gerinant veiklos efektyvumą tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkst. gyventojų, pasirinktas struktūruoto interviu metodas. Buvo parengtas struktūruoto interviu instrumentas – klausimynas, susidedantis iš 11 klausimų. Kokybinio tyrimo metu buvo apklausti šeimos gydytojai, dirbantys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, kuriose yra prisirašę mažiau nei 10 tūkst. gyventojų (11 moterų ir 4 vyrai). Rezultatai ir išvados. Atvejo vadyba taikoma įvairiose srityse, todėl jos taikymo modeliai pasižymi didele įvairove. Atvejo vadybos modelio taikymas priklauso nuo įstaigos veiklos ypatumų, o jo efektyvumą lemia daugelis veiksnių. Sveikatos priežiūros modelis skirtas didinti sveikatos priežiūros paslaugų paklausą, plėtoti prevencinę veiklą gydytojų kabinetuose ir mažinti paslaugų prieinamumo kliūtis. Šeimos gydytojai nurodė šias pagrindines atvejo vadybininko (koordinatoriaus) veiklos sritis: pacientų informavimas apie vykdomas prevencines programas ir teikiamas paslaugas, jų registravimas pas gydytojus, dokumentų tvarkymas bei bendradarbiavimas su kitais asmens sveikatos priežiūros komandos nariais. Apklausti šeimos gydytojai teigiamai vertino atvejo vadybos modelį. Jų požiūriu, pagrindiniai taikomo modelio privalumai: patenkinti pacientai, geresnis paslaugų prieinamumas, ypač prevencinių programų, mažesnis gydytojų ir slaugytojų darbo krūvis ir informatyvios ataskaitos, kurios reikalingos priimant sprendimus. Per tyrimą išryškėjo, kad šeimos gydytojai baiminasi dėl bendradarbiavimo stokos tarp atvejo vadybininko (koordinatoriaus) ir šeimos gydytojo komandos. Apklaustų šeimos gydytojų požiūriu, atvejo vadybininko (koordinatoriaus) veikla sumažintų darbo krūvį, turėtų įtaką pacientų informuotumui ir dalyvavimui prevencinėse programose bei jų pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis. Šeimos gydytojai nurodė, kad atvejo vadybininkas (koordinatorius) galėtų perimti dalį jų atliekamų funkcijų. Kaip pagrindines kliūtis, trukdančias taikyti atvejo vadybos modelį asmens sveikatos priežiūros įstaigose, šeimos gydytojai įvardijo neigiamą administracijos požiūrį, finansavimo trūkumą, glaudaus bendradarbiavimo tarp šeimos gydytojo komandos narių ir atvejo vadybininko (koordinatoriaus) stoką bei galimą neigiamą pacientų požiūrį į atvejo vadybininką (koordinatorių). Atlikus tyrimą išryškėjo, kad norint optimizuoti laiką, kurį šeimos gydytojas skiria pacientui, taip pagerinant teikiamų paslaugų kokybę, būtina perskirstyti funkcijas, kurias atlieka šeimos gydytojai. Nemažą šeimos gydytojų laiko dalį užima pacientų informavimas apie vykdomas prevencines programas ir teikiamas paslaugas, pacientų registravimas pas gydytojus specialistus, dokumentų tvarkymas. Šių funkcijų perdavimas atvejo vadybininkui (koordinatoriui) užtikrintų didesnį šeimos gydytojų dėmesį pacientui bei teikiamų paslaugų prieinamumo padidinimą.
Raktiniai žodžiai: atvejo vadybininkas, koordinatorius, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.086
Pilnas tekstas: PDF