Faustas Stepukonis
Santrauka
Straipsnyje analizuojamos konceptualios priežastys, kuriomis remiantis Lietuvoje numatoma vėlinti pensinį amžių. Nurodoma, jog įprastai pensijų reformos neišvengiamumas grindžiamas politiniais ir ekonominiais argumentais, t.y. būtinybe subalansuoti valstybės biudžetą, augant vyresnio amžiaus žmonių santykinei daliai. Darbo tikslas – pateikti pensinio amžiaus vėlinimo pagrindimą, remiantis gyventojų sveikatingumo vyresniame amžiuje raidos pokyčiais. Medžiaga ir metodas: lyginimo metodu išanalizuoti EHEMU (European Health Expectancy Monitoring Unit) pateikiami duomenys. Rezultatai rodo, kad daugumoje Europos šalių, neišskiriant Lietuvos, ilgėja sveiko gyvenimo trukmė (SGT, angl. HLY – Healthy Life Years) bei vidutinė tikėtino gyvenimo trukmė, mažėja standartizuoto mirtingumo rodikliai 100 tūkst. gyventojų, didėja žmonių dalis, savo sveikatą vertinančių labai gerai ir gerai, trumpėja hospitalizuotų pacientų gydymo laikas, mažėja lovadienių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Daroma išvada, kad gerėjanti Lietuvos ir kitų Europos šalių vyresnio amžiaus gyventojų sveikata suteikia išties svarias prielaidas vėlinti pensinį amžių. Be to, pensinio amžiaus vėlinimas, grindžiamas gerėjančiu gyventojų sveikatingumu, yra labiau priimtinas visuomenei, nei grindžiamas
ekonomine būtinybe.
Raktiniai žodžiai: pensinis amžius, vyresni žmonės, sveikata.
DOI: 10.5200/190
Pilnas tekstas: PDF