PARKINSONO LIGOS RIZIKOS VEIKSNIAI IR JŲ ĮTAKA KOGNITYVINĖMS FUNKCIJOMS

Paulius Sėdžius, Silvija Bartašiūnaitė, Živilė Zemeckaitė

Aktualumas. Parkinsono liga (PL) yra neurodegeneracinė liga, kuri manifestuoja motoriniais ir nemotoriniais simptomais, ilgainiui bloginančiais gyvenimo kokybę ir sukeliančiais negalią. Siekiant kuo anksčiau įtarti ligą, svarbu kuo geriau suvokti galimus rizikos veiksnius, todėl svarbi jų analizė ir ryšys su kognityviniais pakitimais. Tyrimo tikslas. Nustatyti PL rizikos veiksnius ir jų įtaką kognityvinėms funkcijoms, naudojant protinės būklės trumpąjį tyrimą.

Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-225. Retrospektyviai išanalizuotos 2017-2018 m. LSMUL KK Neurologijos klinikos 159 sergančiųjų PL ligos istorijos. Rinkti demografiniai (lytis, amžius, amžius, kai buvo diagnozuota PL) ir klinikiniai duomenys (sergamumas arterine hipertenzija (AH), cukriniu diabetu, depresija, buvusios galvos traumos), PL stadija pagal Hoehn ir Yahr skalę bei protinės būklės trumpojo tyrimo (MMSE) rezultatai.

Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 programą. Kiekybiniai kintamieji aprašyti kaip aritmetinis vidurkis ± standartinė vidurkio paklaida. Dviejų nepriklausomų imčių vidurkių palyginimui naudotas Student t testas. Rezultatai laikyti statistiškai patikimais, kai patikimumo koeficientas p < 0,05.

Rezultatai ir apibendrinimas. PL moterys (83) sirgo dažniau, nei vyrai (76). Sergančiųjų amžiaus vidurkis 66,97 ± 7,823 m. Amžiaus, kada susirgo vidurkis 60,53 ± 9,595 m. Parkinsono liga sergančiųjų MMSE vidurkis 25,15 ± 4,314. AH sirgo 72 pacientai – 37 moterys, 35 vyrai. Cukriniu diabetu sirgo 14 pacientų – 6 moterys ir 8 vyrai. Galvos traumą buvo patyrę 8 pacientai – 6 moterys, 5 vyrai. Depresija sirgo 8 pacientai – 6 moterys ir 3 vyrai. Iš visų išanalizuotų rizikos veiksnių, tik galvos trauma patyrusių pacientų MMSE buvo statistiškai reikšmingai mažesnis (p<0,05), lyginant su nepatyrusių galvos traumos.