Jonas Sąlyga, Geriuldas Žiliukas, Henrikas Kazlauskas, Sigutė Norkienė, Monika Kasiliauskaitė
Santrauka
Visuomenėje pripažinta, kad galvos smegenų insultas(GSI) yra gyvybei pavojinga būklė. Nors mirtingumasnuo insulto mažėja, cerebrovaskulinės ligoslieka viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčiųdaugelyje Europos Sąjungos šalių, o aukšti sergamumorodikliai ir sunkios insulto pasekmės yraviena svarbiausių šiandieninės medicinos problemų.Darbo tikslas buvo įvertinti asmenų po GSI funkcinėsbūklės pokyčius reabilitacijos procese. Tirti 112GSI sergančių ir besigydančių reabilitacijos įstaigojepacientų, kurių amžiaus vidurkis 46 metai. Išjų 53,6 proc. sudarė moterys. Pacientams buvo taikomaskompleksinis reabilitacinis gydymas, kuriometu su pacientais dirbo visa reabilitacijos komanda.Duomenų analizei buvo panaudoti ligos istorijosduomenys. Pacientų sveikatos būklė buvo vertinamadu kartus, pacientams atvykus ir išvykstantiš gydymo įstaigos. Jų pažintinės funkcijos buvovertintos naudojant standartizuotą trumpą protinėsbūklės tyrimą (MMSE), o savarankiškumas kasdieniamegyvenime vertintas standartizuotu funkcinionepriklausomumo testu (FNT). Tyrimo duomenysapdoroti SPSS ir STATSTICA programiniais paketais.Statistinės duomenų analizės rezultatai parodė,kad pacientų po GSI funkcinės būklės pokyčiaikito teigiamai, nes reabilitacijos metu pagerėjo tiekpažintinės, tiek kasdienės apsitarnavimo funkcijos.Bendra pacientų pažintinių funkcijų būsena statistiškaireikšmingai skyrėsi, reabilitacijos eigoje gautasstiprus teigiamas ryšys, ką parodo p koeficientas(0,85), kuris reiškia stiprų teigiamą ryšį. O analizuojantbendrą tiriamųjų būklę priklausomai nuoinsulto tipo, buvo išsiaiškinta, kad pacientų, sergančiųišeminiu GSI, bendroji pažintinių funkcijų būklėbuvo geresnė prieš reabilitaciją negu pacientų,sergančių hemoraginiu GSI. Sveikdami jie taip patpasiekė geresnių rezultatų, jų duomenys statistiškaireikšmingai skiriasi (p<0,05). Bendra pacientų savarankiškumokasdieniame gyvenime būsena taippat statistiškai reikšmingai skyrėsi reabilitacijos eigoje,o koreliacijos koeficientas p (0,93) parodė labaistiprų teigiamą ryšį. Mūsų tyrimo rezultatai parodė,kad pagerėjo pacientų po GSI, tiek pažintinės,tiek savirūpos funkcijų pokyčiai stacionarinės reabilitacijoseigoje. Taip pat nustatyta, kad gerėjant pažintinėmsfunkcijoms gerėja ir apsitarnavimas kasdieniamegyvenime. Tą parodo koreliacijos koeficientasp (0,54). Analizuojant sergančiųjų GSI reabilitacijosefektyvumą priklausomai nuo demografiniųrodiklių, išsiaiškinta, kad pacientų funkcinės būklėsdinamika statistiškai reikšmingai gerėjo priklausomainuo insulto tipo. Taip pat nustatyta, kad geriaujautėsi pacientai, gyvenantys mieste, negu kaime,nors šie duomenys statistiškai reikšmingai nesiskiria.Išanalizavus funkcinės būklės pokyčius priklausomainuo lyties, nustatyta, kad geresnė bendra savijautabuvo vyrų nei moterų. Taip pat jų reabilitacijabuvo sėkmingesnė nei moterų, nors šie duomenysstatistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Raktiniai žodžiai: galvos smegenų insultas, funkcinė būklė, reabilitacija
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.074
Pilnas tekstas: PDF