Jolita Rapolienė, Laura Pivorienė

Santrauka

Insultas – tai liga, sukelianti neįgalumą, dėl sutrikusios kraujotakos smegenyse, liga, sukelta dėl cerebrovaskulinių sutrikimų, širdies ligų ar cukrinio diabeto (1). Daugelio šalių gyventojų dažniausia mirties priežastis yra lėtinės neinfekcinės (LNL), ypač širdies ir kraujagyslių, ligos (ŠKL). Dažniausia insulto pasekmė yra vienos kūno pusės paralyžius, dėl ko vystosi koordinacijos, pusiausvyros, judėjimo sutrikimai. Sergančiųjų galvos smegenų insultu ergoterapija Lietuvoje tyrinėjama, tačiau yra nedaug duomenų, kaip pakinta ligonių, patyrusių galvos smegenų insultą, kasdienės veiklos bei pažeistos rankos funkcija ne tik reabilitacijos metu, bet ir tęsiant ergoterapiją namuose. Darbo tikslas: įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, kasdienių veiklų atlikimą, pažeistos rankos funkciją reabilitacijos eigoje bei taikant ergoterapiją namuose. Metodika: tyrime dalyvavo 60 pacientų, kuriems buvo diagnozuotas galvos smegenų insultas dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. Pacientai buvo suskirstyti: 1 grupė n=30 tiriamųjų, kuriems buvo sudaryta ergoterapijos namų programa ir 2 grupė n=30 tiriamųjų grįžo į namus ir atliko tik kasdienines veiklas, be papildomos ergoterapijos programos. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2016 m. rugpjūčio – 2017 m. sausio mėnesio. Visiems tiriamiesiems buvo taikytas klausimynas (anketa), Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT), dinamometrija, Frenchay parezinės rankos miklumo testas. Rezultatai. Pacientams, patyrusiems galvos smegenų insultą, pažeistos rankos raumenų jėga atsistato greičiau taikant ergoterapijos namų programą su papildomomis ergoterpijos užduotimis. Išvados. Visiems tiriamiesiems po pusės metų nustatytas statistiškai reikšmingas savarankiškumo pagerėjimas (p<0,05), 1 grupės tiriamieji gebėjo savarankiškai atlikti kasdienes veiklas ir tik atliekant sudėtingesnes veiklas išliko modifikuotos pagalbos būtinybė, o 2 grupės tiriamiesiems – būtina minimali/ vidutinė kito asmens pagalba. Taip pat visiems tiriamiesiems po pusės metų rankos miklumas statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Abiejų grupių tiriamiesiems po pusės metų rankų raumenų jėga statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių po 6 mėnesių. Rankų miklumas statistiškai reikšmingai siejasi su parezinės rankos plaštakos raumenų jėga ir su pacientų savarankiškumu atliekant kasdienes veiklas.

Raktiniai žodžiai: ergoterapija; ergoterapijos namų programa; galvos smegenų insultas; kairės rankos hemiparezė; savarankiškumas kasdieninėje veikloje; rankų raumenų jėga.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.052
Pilnas tekstasPDF

Atgal