Edgaras Čiūras, Alvydas Navickas, Vita Danilevičiūtė
Santrauka
Žinoma, kad alkoholis yra svarbus veiksnys, skatinantissavižudybę, daugėjant piktnaudžiavimo atvejų kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis,daugėja su tuo susijusių savižudybių ir savižudiškoelgesio atvejų (8). Piktnaudžiavimas psichoaktyviomismedžiagomis yra antra pagal dažnį savižudybės priežastis po depresijos. Labai svarbu atkreipti dėmesį į priklausomybe sergančiuosius, kuriems kartu yra ir depresija, tai labai padidina savižudybėsriziką (9). Depresijos gydymas tarp priklausomybesergančių žmonių – efektyviausia savižudybėsprevencija (1).Šio tyrimo tikslas buvo ištirti pacientus, kurie gydominuo priklausomybės alkoholiui ir opioidiniams narkotikams, įvertinti depresijos lygį, savižudybės riziką, socialinį statusą, demografinius rodiklius tarp tiriamųjų bei palyginti pagal minėtus rodiklius šias abi grupes.Įvertinus gautus duomenis galime teigti, kad gydomiemsnuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms depresija pasireiškia daugiau nei puseigydomų pacientų. Vidutinio sunkumo depresijadažnesnė gydomų nuo priklausomybės opioidiniamsnarkotikams grupėje, sunki depresija dažniau pasireiškia gydomų nuo priklausomybės alkoholiui grupėje. Depresija dažnesnė tarp moterų, nei vyrų, gydomų nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms.Suicido rizika didesnė gydomų nuo priklausomybėsopioidams grupėje, tarp netekėjusių moterų, bei įgijusių aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą.Remdamiesi gautais statistiškai reikšmingais duomenimis, nustatėme, kad suicido rizika ženkliai padidėja, kai kartu yra depresija ir priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų. Tyrimo metu nustatyta,kad socialinė padėtis (išsilavinimas, šeiminė padėtis)blogesnė gydomų nuo priklausomybės opioidiniamsnarkotikams pacientų grupėje.
Raktiniai žodžiai: priklausomybė, opioidiniai narkotikai, alkoholis, depresija, savižudybė, suicidinis bandymas, socialiniai rodikliai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.010
Pilnas tekstas: PDF