Jolanta Navickienė, Algimantas Liausėdas, Edmundas Vaitiekus
Santrauka
Pastaraisiais dešimtmečiais vykdoma daug tyrimų, kuriuose nagrinėjama nusikalstamos veikos priežastys, rizikos veiksniai, lemiantys pasikartojantį nusikalstamumą. Pakartotinis nusikalstamumas – nuolatinė tendencija pakartotinai nusikalsti, elgtis asocialiai. Veiksniai, turintys įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, yra žemas išsilavinimo lygis, bazinių įgūdžių neturėjimas, užimtumo darbo rinkoje problemos, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, narkotikų ir alkoholio vartojimas, psichinės sveikatos sutrikimai, silpni socialiniai ryšiai. Esminis šių veiksnių pakartotinius nusikaltimus skatinantis vaidmuo patvirtintas įvairiose šalyse atliktų tyrimų rezultatais. Dėl to yra pagrindas manyti, kad šie veiksniai universalūs. Straipsnio tikslas – atskleisti nepakaltinamų asmenų pakartotiniam nusikalstamumui įtakos turinčius rizikos veiksnius bei šių asmenų pakartotinio nusikalstamumo sąsajas su įgalinimu. Taikyti tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientų dokumentų analizė. Tyrimas parodė rizikos veiksnių įtaką tiriamųjų nusikalstamumui bei menkas tiriamųjų įgalinimo išorines sąlygas. Rizikos veiksniai, skatinantys nepakaltinamų asmenų pakartotinį nusikalstamumą, susiję su šių asmenų įgalinimu – pasirinkimų didinimu bei galimybėmis paveikti savo gyvenimą.
Raktiniai žodžiai: nepakaltinamas asmuo; pakartotinis nusikalstamumas; rizikos veiksniai; įgalinimas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.004
Pilnas tekstas: PDF