Lina Jurkštaitė-Pačėsienė, Laima Sapežinskienė
Santrauka
Nukrypstantis (deviacinis) elgesys – tai natūrali reakcija į situaciją, susidarančią dėl kylančių prieštaravimų tarp individualaus tikslo siekimo ir socialinių normų. Deviacinis ir normatyvinis elgesys – tai lygiavertiškai reikšmingi socialinio elgesio komponentai [1]. Atsiradus socialinio elgesio normoms, visais laikais visuomenė bandė užsitikrinti saugumą ir šalinti nepageidaujamas žmonių veiklos formas [2]. Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad pagrindinės narkotikų vartojimo priežastys ir motyvai – malonumo troškimas, noras patirti euforijos pojūtį. Kadangi daugelyje atvejų narkotikus vartoja jauni žmonės, šiuos motyvus stiprina socialinis nebrandumas, nerūpestingumas, lengvabūdiškumas. Dauguma apklaustųjų narkotikų vartotojų (77,1% respondentų) buvo įtraukti į šį liūną kitų asmenų, daugiausia draugų, pažįstamų ar hedonistinės filosofijos atstovų [3]. Kaip kompleksinę tyrimo problemą galime įžvelgti psichoterapinės-krizinės/prevencinės intervencijos poreikį narkotikus vartojantiems, kuriems dažnai pasireiškia agresyvaus elgesio su kitais proveržiai. Tikslas. Atskleisti psichoterapinės-krizinės/ prevencinės intervencijos poreikį narkotikus vartojantiems, kurie agresyviai elgiasi su kitais. Uždavinys – ištirti psichoterapinėskrizinės/ prevencinės intervencijos poreikį, taikant atvejo analizę. Metodas. Kokybiniai tyrimo metodai: atvejo analizė (psichoterapija su agresyviai prieš kitus besielgiančiais narkotikų vartotojais). Buvo nagrinėjamos psichoterapinės sesijos, teiktos per pirmąsias dešimt dienų nuo susitikimo su narkotikų vartotoju. Rezultatai. vertinimo ir kaltinimo, sukuria pakankamai saugų kontaktą, kurio metu priklausomybe sergantis asmuo pradeda pasakoti apie savo nusikaltimų patyrimus ir situacijas bei aplinkybes, kurios paskatino juos padaryti. Pasidalinimo metu jaučiami ir išgyvenami gėdos ir kaltės jausmai. Šių jausmų pasirodymas ir gebėjimas juos išgyventi leidžia daryti prielaidą, kad priklausomybe sergantiems asmenims svarbu atitikti socialines normas ir būti priimtiems, tačiau situacijos „kritiškumas“ ir negebėjimas matyti plačiau verčia elgtis neapgalvotai. Psichoterapijos procesas leido pasijausti priimtam, neatsižvelgiant į poelgius, kylančius norus, mintis bei jausmus; suteikė galimybę į iškilusias situacijas pasižiūrėti „iš šono“ ir objektyviau įvertinti tiek pačią situaciją, tiek pasirinktų veiksmų pasekmes. Išvados. Psichoterapinės-krizinės/prevencinės intervencijos poreikis narkotikus vartojantiems, agresyviai besielgiantiems su kitais yra žymus dėl šių priežasčių: 1) susidūrus su krizine situacija (pvz., dozės poreikiu), narkotikus vartojantis žmogus yra linkęs pažeisti socialines normas, demonstruodamas agresyvų elgesį prieš kitus; 2) priklausomybe sergantis žmogus, patiriantis socialinį priėmimą, yra labiau linkęs išlaikyti socialines normas atitinkantį elgesį; 3) deviacinio elgesio pripažinimas (išsipasakojimas) leidžia geriau suprasti tiek patį elgesį, tiek jo destrukcinį poveikį sau ir aplinkiniams; 4) krizinės situacijos analizė padeda pamatyti ją ne tokią kritišką ir ieškoti socialiai priimtinų jos įveikimo būdų.
Raktiniai žodžiai: narkotikus vartojantys asmenys, agresija, geštalto psichoterapinė-krizinė/prevencinė intervencija, atvejo analizė, naratyvas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.012
Pilnas tekstas: PDF