Irina Banienė, Liuda Šinkariova

Santrauka

Tyrimo tikslas – nustatyti moterų, sergančių krūties vėžiu, asmenybės bruožų bei streso, susijusio su liga, įveikimo strategijų sąsajas su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Tyrime dalyvavo 102 krūties vėžiu sergančios moterys, kurios buvo atrenkamos pagal šiuos kriterijus: moteriška lytis; nustatyta I – II krūties vėžio stadija; prieš 1-2 mėnesius atliktas operacinis gydymas; prieš operacinį gydymą netaikytas chemoterapinis ar spindulinis gydymas; dėl vėžio ligos gydosi pirmą kartą; sutikusios dalyvauti tyrime. Tiriamųjų apklausai naudoti šie klausimynai: Eysenck asmenybės klausimynas EPI (ang. Eysenck‘s personality Inventory); stresogeninių situacijų įveikos klausimynas COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience); Europos vėžio gydymo ir tyrimo organizacijos (angl. EORTC Quality of Life Group) gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ – C30 ir jo modulis EORTC QLQ – BR23. Tyrimo rezultatai parodė, kad krūties vėžiu sergančios moterys, pasižyminčios aukštesniais ekstraversiškumo rodikliais, savo bendrą su sveikata susijusią gyvenimo kokybę bei seksualinį funkcionavimą suvokia kaip geresnį, palyginus su moterimis, pasižyminčiomis aukštesniais neurotiškumo bei psichotiškumo rodikliais. Moterys, dažniau naudojančios adaptyvias streso įveikimo strategijas, savo bendrą su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, emocinį, kognityvinį bei seksualinį funkcionavimą vertina kaip geresnius ir jaučia mažesnę baimę dėl ateities, palyginus su moterimis, dažniau naudojančiomis mažiau adaptyvias įveikimo strategijas. Krūties vėžiu sergančių moterų geresnę bendrą su sveikata susijusią gyvenimo kokybę paaiškina dažnesnis adaptyvaus į emocijas nukreipto įveikimo bei retesnis mažiau adaptyvaus įveikimo naudojimas.

Raktiniai žodžiai: moterys, krūties vėžys, asmenybės bruožai, streso įveikimo strategijos, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė.
DOI: 10.5200/sm-hs.2015.042
Pilnas tekstasPDF

Atgal