Rita Perminaitė, Justė Petkevičiūtė, Jelena Isakova, Nijolė Drazdienė, Vytautas Basys, Janina Tutkuvienė, Eglė Marija Jakimavičienė
Santrauka
Darbo tikslas – nustatyti 1995-2016 metų laikotarpio naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo narkotikus, skaičių; ištirti moterų sociodemografinius, akušerinės anamnezės ir sveikatos būklės rodiklius; naujagimių fizinės ir sveikatos būklės ypatumus.
Darbo metodika. Tyrimo duomenys rinkti naudojantis Higienos instituto sveikatos informacijos centro gimimų medicininių duomenų informacine sistema. Atrinkti naujagimiai, kurių motinos nuo 1997 metų nėštumo metu vartojo narkotikus ir (ar) kuriems buvo diagnozuota patologija dėl motinos narkomanijos. Nagrinėti motinų sociodemografiniai rodikliai (amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis), buvę nėštumai ir gimdymai, ligos nėštumo metu, naujagimių fizinės (ūgis, svoris, galvos apimtis) ir sveikatos būklės rodikliai (baigtis, diagnozės dėl narkotikų poveikio ir kitos ligos). Duomenys analizuoti naudojant MS office Excel 2016 ir SPSS statistics 25 programas.
Rezultatai. Iš viso atrinkti 414 (0,06 proc. nuo visų gyvų gimusių) naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo narkotikus. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendrasis tokių naujagimių skaičius didėjo (1995 m. – 0,02 proc., 2016 – 0,1 proc.). Ketvirtadalis (24 proc.) gimė neišnešioti (reikšmingai daugiau, palyginus su neišnešiotų naujagimių dalimi tarp visų gyvų gimusių p<0,001). Vidutiniai naujagimių fizinės būklės rodikliai buvo: svoris 2796,7 (±596,7) g, ūgis 48,9 (±3,5) cm, galvos apimtis 33,2 (±2,4) centimetrai. Vidutinis motinų amžius – 26,9 metai. Palyginus su bendrosios populiacijos tautine sudėtimi, patikimai didesnę dalį sudarė rusės (19,3 proc.), lenkės (9,7 proc.) ir kitų tautybių (6,5 proc.) moterys. Daugiau kaip pusė moterų (65,0 proc.) gyveno vienos; beveik pusė (44,2 proc.) – neturinčios vidurinio išsilavinimo. Didelė dalis naujagimių (56,3 proc.) gimė turėdami naujagimių abstinencijos sindromą, tačiau ne visos (tik 47,3 proc.) tokių naujagimių motinos pripažino nėštumo metu vartojusios narkotikus. Daugiau nei pusė naujagimių (60,0 proc.) buvo perkelti tolesniam gydymui, dažniausiai dėl naujagimių abstinencijos sindromo (39,1 proc.), ar įgimtos infekcijos (20,3 proc.).
Išvados. Tyrimo laikotarpiu naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo narkotikus, skaičius padidėjo nuo 0,02 proc. (1995 m.) iki 0,1 proc. (2016 m.). Narkotikus nėštumo metu reikšmingai dažniau vartojo žemo išsilavinimo, vienos gyvenančios moterys. Naujagimių vidutiniai fizinės būklės rodikliai buvo statistiškai reikšmingai mažesni, negu bendrosios populiacijos; naujagimiai 4 kartus dažniau buvo neišnešioti. Daugiau nei pusei naujagimių reikėjo tolesnio gydymo, dažniausiai dėl naujagimių abstinencijos sindromo ir (ar) įgimtos infekcijos.
Raktiniai žodžiai: narkotikų vartojimas, nėštumas, naujagimiai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.014
Pilnas tekstas: PDF