Monika Jadzevičiūtė, Zdislavas Skvarciany, Juozas Raistenskis, Daiva Šatkutė
Santrauka
Tarptautinė funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacija vaikams ir jaunimui padeda tiksliai apibūdinti vaikų sveikatą ir identifikuoti sritis, kurios sukelia daugiausia sunkumų. Naudojantis šia klasifikacija galima tiksliai įvertinti vaikų ir jaunimo savarankiškumo sutrikimus ir tiksliai sudaryti reabilitacijos programą. Savarankiškumas – tai autonomija, nepriklausomybė nuo išorinės įtakos. Vaikai, sergantys nervų sistemos ligomis, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis, esant kūno funkcijų ir/ar struktūrų sutrikimams, praranda savarankiškumą. Todėl būtina naudoti tinkamą vertinimo priemonę, kuri tiksliai ir išsamiai įvertintų esamus sutrikimus ir padėtų greičiau pacientams atgauti maksimalų savarankiškumą.
Vaikų ligoninėje atlikto tyrimo metu anketinės apklausos metodu buvo vertinamas pacientų savarankiškumas pagal Tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikaciją vaikams ir jaunimui. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, lankę ergoterapijos užsiėmimus. Tyrimo duomenys parodė, kad pacientams, sergantiems jungiamojo audinio ir skeletoraumenų sistemos ligomis, iškilo mažiau sunkumų atliekant kasdienines veiklas nei nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams. Savipriežiūros srityje daugiausia sunkumų iškilo II grupės pacientams. Judamumo srityje beveik visi I grupės pacientai buvo savarankiški, daugiausiai sunkumų iškilo II grupės pacientams. Mokymosi srityje daugumai I ir II grupės pacientų iškilo nedidelių sunkumų. Aplinkos veiksniai tik dviem I grupės pacientams buvo kliuvinys, daugumai II grupės pacientų aplinkos veiksniai buvo didelis kliuvinys.
Raktiniai žodžiai: Tarptautinė funkcionavimo; neįgalumo ir sveikatos klasifikacija vaikams ir jaunimui; veiklos ir dalyvumas; savarankiškumas
DOI: 10.5200/370
Pilnas tekstas: PDF