Laura Petkūnaitė, Justinas Blaževičius, Katrin Kočan, Rolandas Zuoza, Natalja Fatkulina

Santrauka

Tyrimo tikslas – ištirti onkohematologinės ligos sukeliamus ypatumus mokyklinio amžiaus vaiko psichoemocinei būklei, savarankiškumui, fizinio skausmo jutimui, izometrinei plaštakos raumenų griebimo jėgai ir laisvalaikio praleidimui. Tyrime dalyvavo 20 mokyklinio amžiaus vaikų, panaudota klinikinė nerimo ir depresijos skalė, funkcinio nepriklausomumo testas, dinamometras, vizualinė skausmo skalė ir kanadietiškas veiklos vertinimo testas. Tyrimo rezultatai parodė, kad nerimas ir depresyvumas tenkina normalią tiriamųjų nuotaiką. Lyginant sveikosios populiacijos ir tiriamųjų raumenų jėgos rezultatus, tarp berniukų dešinės rankos pastebimas 13 kg, o kairės – 11,8 kg skirtumas, tarp mergaičių atitinkamai – 7,8 kg ir 7,6 kg. Funkcinio nepriklausomumo testo vidurkis reikšmingai skiriasi nuo normos, o fizinio skausmo jutimo vidurkis – 25,2 mm. Laisvalaikio veiklų atlikimas vertinamas 5,8 balo. Pastebėta, kad didėjant atlikimo įvertinimui, pasitenkinimas atliekamomis veiklomis didėja (rho=0,961). Remiantis tyrimo rezultatais gautos išvados, kad daugiau nei pusės onkohematologinėmis ligomis sergančių mokyklinio amžiaus vaikų (55%) psichoemocinė būklė sutrikusi. Taip pat sergančių pacientų izometrinės plaštakos raumenų griebimo jėgos vidurkiai, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių ir lytį, mažesni lyginant su sveikąja populiacija, o savarankiškumo lygio įvertinimas svyruoja nuo vidutinės pagalbos poreikio iki visiško savarankiškumo, tiriamieji vidutiniškai patiria nestiprų fizinį skausmą stacionarinio gydymo metu. Laisvalaikis mokyklinio amžiaus vaikams sergant onkohematologine liga tampa pasyvesnis, nei įprastinis, dėl atsiradusių ligos simptomų ir šalutinių gydymo efektų. Laisvalaikio metu atliekamas veiklas ir pasitenkinimą atliekamomis veiklomis tiriamieji vertina vidutiniškai, dažniausia to priežastis – nuovargis.

Raktiniai žodžiai: psichoemocinė būklė, savarakiškumas, izometrinė plaštakos raumenų griebimo jėga, fizinio skausmo jutimas, laisvalaikis.

DOI: 10.35988/sm-hs.2020.037
Pilnas tekstasPDF

Back