Vaida Liutkutė, Mindaugas Štelemėkas, Aurelijus Veryga

Santrauka

Vienas svarbiausių vaidmenų lėtinių neinfekcinių ligų prevencijoje paprastai tenka organizuotai pilietinei visuomenei. Vis dėlto nevyriausybinių organizacijų, vykdančių lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir ugdančių sveiką gyvenseną, galimybės vykdyti tokią veiklą, vertinant jų turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, Lietuvoje visiškai netyrinėtos.
Metodika. Siekiant išsiaiškinti nevyriausybinio sektoriaus galimybes, 2012 m. buvo vykdyta anoniminė organizacijų apklausa. Iš viso analizei panaudotos 37 anketos (atsako dažnis 52,94 proc.). Tai- kytas χ2 kriterijus. Laikyta, kad statistinė išvada yra reikšminga, jei apskaičiuota p kriterijaus tikimybė tenkino sąlygą: p<0,05.
Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad 67,6 proc. nevyriausybinių organizacijų neturi nuolat apmokamų etatų. Apmokamą etatą turi 32,4 proc. nevyriausybinių organizacijų. Dažniausiai nurodyta reikšmė — 1 apmokamas etatas. Dažniausiai apmokamą darbą dirba organizacijų vadovai (32,4 proc.) ir kiti profesionalūs darbuotojai (45,9 proc.). 81,1 proc. organizacijų turi nuo 1 iki 200 savanorių. Daugumoje organizacijų savanorių skaičius per pastaruosius 3 metus buvo stabilus. Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir sveikos gyvensenos ugdymo veiklų finansavimas buvo pastovus tik 10,8 proc. organizacijų, o 37,8 proc. organizacijų jis nebuvo skiriamas. Didžiausios dalies (45,9 proc.) organizacijų veikla buvo finansuojama epizodiškai. Didžioji dalis (70,3 proc.) respondentų nurodė, kad per paskutinius 3 metus organizacijos biudžetas nedidėjo. Organizacijos nurodė gebančios įsisavinti tiek nacionalines (35,1 proc.), tiek užsienio fondų (29,7 proc.) lėšas.

Straipsnis lietuvių kalba

Raktiniai žodžiai: nevyriausybinės organizacijos; lėtinės neinfekcinės ligos; sveikos gyvensenos ugdymas; žmogiškieji ir finansiniai ištekliai
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.115
Pilnas tekstasPDF

Atgal