Rimantas Stukas, Rokas Arlauskas, Ieva Lingytė, Valerij Dobrovolskij, Donatas Austys
Santrauka
Sprendžiant antsvorio, nutukimo ir su tuo susijusių ligų problemas, Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse siekiama sumažinti maisto produktuose esančio pridėtinio cukraus kiekį. Tikėtina, kad mažinant cukraus vartojimą, gali išaugti cukraus pakaitalų – saldiklių vartojimas. Jie, kaip ir pridėtinis cukrus, siejami su įvairiapusiu poveikiu sveikatai. Cukraus ir saldiklių vartojimo paplitimas pagal socialinius ir demografinius rodiklius skiriasi įvairiose pasaulio valstybėse. Trūksta duomenų apie saldiklių vartojimo paplitimą bei požiūrį į juos Lietuvoje, todėl tyrimo tikslas – atsižvelgiant į socialines ir demografines charakteristikas, įvertinti saldiklių vartojimo paplitimą tarp Lietuvos gyventojų. Tikslui pasiekti sudaryta Lietuvos populiaciją reprezentuojanti imtis. Iš viso tyrime dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Duomenys buvo renkami vykdant anketinę apklausą. Analizuotos gyventojų socialinės ir demografinės charakteristikos (lytis, amžius, gyvenamosios vietos tipas, užimtumas, gaunamos pajamos, šeiminė padėtis ir išsimokslinimas), maisto produktų pasirinkimo, cukraus ir saldiklių vartojimo paplitimo ypatumai, žinios ir nuomonė apie saldiklius.
Rezultatai parodė, kad gyvenamosios vietos tipas, įgytas išsimokslinimas bei lytis – dažniausi veiksniai, lemiantys etikečių skaitymo, cukraus ir saldiklių vartojimo netolygumus. Didesnė dalis kaimo gyventojų neskaitė etikečių, maisto produktus rinkosi pagal kainą, nesidomėjo jų sudėtimi (atitinkamai 20,4% prieš 12,3%, 28,3% prieš 17,3%, 35,5% prieš 20,4%, p<0,05). Miesto gyventojai dažniau buvo linkę išbandyti naujus produktus, geriau nei kaimo gyventojai vertino natūralių saldiklių poveikį organizmui (atitinkamai 17,3% prieš 9,7%, 32,2% prieš 23,7%, p<0,05). Žemesnio išsimokslinimo asmenys dažniau nesidomėjo vartojamų produktų sudėtimi, dažniau manė, kad natūralūs saldikliai neturi jokio poveikio organizmui (atitinkamai 27,9% prieš 16,0%, 12,0% prieš 8,2%, p<0,05). Aukštesnio išsimokslinimo respondentai dažniau skaitė maisto produktų etiketes, buvo linkę išbandyti naujus produktus, maisto produktus rinkosi atsižvelgdami į jų kokybę (atitinkamai 36,4% prieš 22,4%, 20,4% prieš 13,3%, 12,6% prieš 10,2%, p<0,05). Vyrai dažniau neskaitė etikečių, nesidomėjo jų sudėtimi (atitinkamai 21,2% prieš 9,0%, 28,9% prieš 20,9%, p<0,05). Moterys dažniau buvo linkusios kartais išbandyti naujas maisto prekes (49,5% prieš 42,1%, p<0,05). Medus, fruktozė ir sacharinas – labiausiai Lietuvoje paplitę saldikliai (atitinkamai, 78,1%, 43,4% ir 30,9%). Stevijos nežinojo 45,7% apklaustųjų. Nustatyta, kad gyvenamosios vietos tipas, įgytas išsimokslinimas bei lytis – dažniausi veiksniai, lemiantys etikečių skaitymo, cukraus ir saldiklių vartojimo netolygumus. Dauguma gyventojų kaip žinomus ir ragautus saldiklius nurodė medų ir fruktozę, o svetur dažnai vartojamo saldiklio – stevijos nežinojo beveik pusė Lietuvos gyventojų.
Raktiniai žodžiai: cukrus, saldikliai, Lietuvos gyventojai, suaugusieji, nuomonė.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.001
Pilnas tekstas: PDF