Lina Ignatavičiūtė, Antanas Goštautas, Nijolė Goštautaitė-Midttun
Santrauka
Straipsnyje analizuojama Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo paplitimo ir nuostatų į alkoholio vartojimą sąsajos su lytimi, amžiumi ir išsimokslinimu. Suaugusiųjų alkoholio vartojimo paplitimas nustatytas remiantis jungtinių „Kauno raj. bendruomenės psichikos sveikatos paslaugų projekto gyvenimo kokybės“ ir „Suaugusiųjų Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių“ tyrimų, o tarp moksleivių – iniciatyvinių tyrimų (N 12142) Sveikatos psichologijos magistro studijų programoje VDU duomenimis. Nuostatų alkoholio vartojimo atžvilgiu tyrime duomenys surinkti tiesioginio interviu būdu, naudojant Nuostatų alkoholio vartojimo atžvilgiu klausimyną. Tyrimui atlikti naudota dažnių ir vidurkių analizė. Statistiniams ryšiams patikrinti naudota Stjudent‘o t testas, chi kvadrato testas ir koreliacinė analizė (p<0,05). Tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimas tarp Lietuvos gyventojų susijęs su lytimi bei amžiumi ir mažiau su išsimokslinimu. Moksleivių alkoholio vartojimas didėja iki 18 m., kol susilygina su jaunų suaugusiųjų vartojimo lygiu. Vyrai (apie 87,23 %), ypač turintys ne aukštesnį nei vidurinį išsimokslinimą, dažniau vartoja alkoholį visuose amžiaus tarpsniuose, nei moterys (66,31 %) (p<0,05). Vidutiniškai moterys (86,7 %) daugiausia vartoja alkoholį 31-35 m. amžiaus, o vyrai (93,2 %) – 36-40 m. amžiaus. Alkoholio vartojimo pradžia, nepriklausomai nuo išsimokslinimo, yra vis ankstesnė, tačiau moterys (apie 17,68 m.) pradeda vartoti vėliau (p<0,05) nei vyrai (apie 16,04 m.). Kuo vėliau asmuo pradeda vartoti alkoholį, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir išsimokslinimo, tuo vėliau ir savo vaikams leistų jo paragauti ir vartoti (p<0,05). Aukštesnis išsimokslinimas moterims neužtikrina palankesnių sveikatai nuostatų vartoti alkoholį nei vyrams, tačiau ne aukštesnį nei vidurinis išsimokslinimą įgiję vyrai, kurie pradėjo vartoti vėliau, pasižymi palankesnėmis sveikatai vartojimo nuostatomis (p<0,05). Taigi, dauguma Lietuvos gyventojų pasižymi sveikatai palankiomis nuostatomis alkoholio vartojimo atžvilgiu, tačiau tai nemažina jo vartojimo, bet gali padėti sėkmingiau įgyvendinti veiksmingas alkoholio kontrolės priemones, tokias kaip: reklamos draudimą, alkoholio prieinamumo mažinimą, kainų didinimą.
doi:10.5200/sm-hs.2012.003
Raktiniai žodžiai: alkoholio vartojimo paplitimas; nuostatos; lytis; amžius; išsimokslinimas
DOI: 10.5200/244
Pilnas tekstas: PDF