Pranas Šerpytis
Santrauka
Atlikta retrospektyvinė paskutiniųjų 300 KIAB įvedimo atvejų analizė. Į tyrimą įtraukta 99 moterų (33,0%) ir 201 vyro (67,0%) ligos istorijų duomenys. Vidutinis amžius – 69,5±10,4 m., išgyvenusiųjų – 68,3m. Lyginant su mirusiais, išgyvenusieji 4,2 metais jaunesni (p=0,002). Vidutinė hospitalizacijos trukmė 17,3±14,9 paros, o vidutinė KIAB taikymo trukmė – 110,7 val. (4,6 paros). Išgyvenusiems pacientams KIAB buvo įvestas 9 val. ilgiau (p=0,001). Statistiškai patikimai nustatyta, kad nei persirgtas MI, nei buvusi AKJO operacija neprognozuoja blogesnės baigties (p>0,05). Kardiogeninis šokas – dažniausia KIAB taikymo indikacija 124 (41,3%). Ši indikacija pasižymi didžiausiu mirštamumu (n=63, 50,8%), o didžiausias pacientų išgyvenamumas yra po ūmaus MI (n=77; 98,7%). Išgyvenusiųjų pacientų vidutinė BNP koncentracija 2,5 kartų mažesnė (p<0,001). Mirusių pacientų vidutinė kreatinino reikšmė 30% didesnė (p<0,001). Išanalizavus gyvybinių rodiklių pakitimus nustatyta, kad po KIAB įvedimo ŠSD, sistolinis ir diastolinis AKS nekinta, statistiškai patikimai padidėjo kairio skilvelio išmetimo frakcija – 4,4% (12,5%, p<0,05). KIAB terapija turi teigiamą įtaką hemodinaminiams rodikliams, o komplikacijų dažnis mažas. KIAB išlieka efektyvi gydymo priemonė. Nustatyta, kad nepalankią išeitį patikimai prognozuoja BNP ir kreatinino koncentracijos hospitalizavo metu.
Raktiniai žodžiai: kontrapulsacija intraaortiniu balionėliu (KIAB), rezultatai, kardiogeninis šokas.
DOI: 10.5200/147
Pilnas tekstas: PDF