Vytis Kazlauskas, Gilvydas Verkauskas
Santrauka
Hydrometrocolpos pradžioje gydomas paliatyviai, drenuojant per natūralią angą arba perkutaniškai. Jei šis gydymas neefektyvus reikalingas pakartotinis chirurginis drenavimas arba rekonstrukcinė operacija. Pristatome du per paskutinius 8 metus pasitaikiusius operacinio hydrometrocolpos gydymo atvejus bei apžvelgiame literatūrą. Abi mergaitės gimė su išliekančiu urogenitaliniu sinusu, komplikuotu hydrometrocolpos (gimdos ir makšties prisipildymo gleivingu turiniu, dėl nepakankamo spontaninio drenažo pro išorinę urogenitalinio sinuso angą). Viena mergaitė gimė 37 savaičių gestacijos amžiaus, kita mergaitė gimė 33 savaičių gestacijos amžiaus, jai nebuvo nustatyta kitų įgimtų anomalijų. Pirmajai mergaitei hydrometrocolpos buvo drenuota perkutaniškai. Antrajai taikyta intermituojanti kateterizacija pro urogenitalinio sinuso angą. Abiem pacientėm taikytas konservatyvus gydymas buvo efektyvus tik laikinai, po kurio hydrometrocolpos recidyvavo. Todėl buvo nuspręsta atlikti ankstyvą urogenitalinio sinuso mobilizaciją: vienai 20, kitai 45 dienų amžiaus. Pooperacinės eigos sekant vieną pacientę du mėnesius po operacijos, kitą – metus, buvo be komplikacijų. Išvados: kai hydrometrocolpos konservatyvus gydymas neefektyvus, urogenitalinio sinuso mobilizacija pirmąjį gyvenimo mėnesį yra saugi ir veiksminga operacija.
Raktiniai žodžiai: Hydrometrocolpos; išliekantis urogenitalinis sinusas; urogenitalinio sinuso mobilizacija
DOI: 10.5200/399
Pilnas tekstas: PDF