Lolita Rapolienė, Antanas Jurgelėnas, Jonas Sąlyga
Santrauka
Gyvensena – tai įpročių ir papročių visuma, susidariusi,veikiama ir stiprinama socializacijos, darbinės,kultūrinės ir kitokios veiklos procesų per visąžmogaus gyvenimą. Tyrimo tikslas: nustatyti svarbiausiussveikos gyvensenos stilių formuojančiusveiksnius tarp skirtingą gyvenimo būdą praktikuojančiųžmonių. Metodika. Atlikta momentinė 600ne mažiau 5 metus dirbančių 25-64 m respondentųapklausa, iš kurių 220 buvo jūrininkai ir 380- įvairiųspecialybių miestiečiai. Siekiant nustatyti jūrininkųir miestiečių gyvensenos stilių ir faktorinįsvorį, panaudotas faktorinės analizės metodas. Rezultatai.Pagal faktorinių svorių dydį tie patys jūrininkųir miestiečių gyvensenos požymiai nežymiaipersigrupavo, formuodami identiškus, bet nevienodosvarbumo gyvenimo stilius. Skirtingo gyvenimobūdo atstovų- jūrininkų ir miestiečių- vienodi sveikosgyvensenos stilių formuojantys veiksniai yra:stresas darbe (0,652 ir 0,753) ir gyvenime (0,577ir 0,684), protinis nuovargis (0,462 ir 0,684), savijautadarbe (0,485 ir 0,609), darbo trukmės pavojussaugumui (-0,719 ir -0,630), išsilavinimas (0,484 ir0,718) bei žalingi įpročiai (rūkymo dažnis – 0,407ir 0,711, cigarečių kiekis – 0,466 ir 0,781, alkoholiovartojimas darbe (0,603 ir 0,507) ir namuose (0,741ir 0,578) bei alkoholio kiekis (0,634 ir 0,788); tik jūrininkamsbūdingi veiksniai yra darbo valandos perdieną(0,795), darbo valandos per savaitę (0,435) iruždarbis (0,462), o miestiečiams gyvensenai turiįtakos šeiminė padėtis (0,695) ir fizinis nuovargis(-0,619). Tarp grupių nustatyti skirtingi bendrų latentiniųfaktorių vidurkiai bei sveikatos rizikos irsociodemografinių bei gyvensenos veiksnių koreliacijos.Išvados: stresas darbe ir gyvenime, protinisnuovargis, savijauta darbe, darbo trukmės pavojussaugumui, išsilavinimas bei žalingi įpročiaiyra svarbūs sveikos gyvensenos stilių formuojantysveiksniai abiem skirtingo gyvenimo būdo grupėms;gyvensenos skirtumai nulemia kitus svarius sveikataiveiksnius: jūrininkams- darbo sąlygas ir uždarbį,o miestiečiams- šeiminę padėtį ir fizinį nuovargį.Jūrininkų sveikatos rizikos latentinio faktoriausvidurkis yra statistiškai reikšmingai didesnis negumiestiečių (0,456 ir -0,371, p<0,001), o kognityvinio-mažesnis (-0,278 ir 0,226, p=0,003). Pirminėprevencija per elgesio ir aplinkos intervencijas-gyvenseną-yra labiausiai ekonomiškai naudinga alternatyvaužkertant kelią lėtinėms ligoms.
Raktiniai žodžiai: gyvensena, jūrininkai, sveikatos rizika
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.069
Pilnas tekstas: PDF