Dalia Daukšienė, Narseta Mickuvienė
Santrauka
Greivso liga – autoimuninė skydliaukės liga, sąlygota antikūnų prieš tireotropinio hormono receptorius poveikio. Antitireoidiniai medikamentai gana efektyviai kontroliuoja hipertireozę, tačiau ilgalaikę ligos remisiją, nutraukus gydymą, pasiekia tik trečdalis pacientų. Demografinių (amžiaus ir lyties) veiksnių sąsajos su klinikine Greivso ligos išraiška ir baigtimi išlieka iki galo neaiški, nepaisant daugelį dešimtmečių trunkančių mokslinių tyrimų. Darbo tikslas – nustatyti amžiaus ir lyties sąsajas su klinikine Greivso ligos išraiška ir baigtimi. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyvi 194 suaugusiųjų pacientų, kuriems buvo naujai diagnozuota Greivso liga, medicininių dokumentų analizė. Ligos baigtis buvo įvertinta remisija arba medikamentinio gydymo nesėkme. Rezultatai. Vyrų amžiaus vidurkis ligos pradžioje buvo didesnis nei moterų (p=0,022). Moterys ir vyrai medikamentinio gydymo nesėkmę patyrė vienodu dažnumu. Vyrams ir moterims didelė struma buvo susijusi su mažesniu amžiaus vidurkiu ligos pradžioje. Jaunesni nei 40 metų pacientai turėjo didesnę tikimybę didelės (III laipsnio) nei mažesnės (I/II laipsnio) strumos, palyginti su vyresnio amžiaus pacientais (ŠS=2,81 (95 proc. PI 1,35 –5,84). Tiriamųjų amžius ligos pradžioje neturėjo reikšmingo ryšio su medikamentinio gydymo nesėkmės pasireiškimu. Išvados. Jaunesnis nei 40 metų pacientų amžius yra reikšmingas prognozinis veiksnys didelės strumos pasireiškimui Greivso ligos pradžioje. Lytis ir amžius nėra reikšmingi veiksniai prognozuojant Greivso ligos baigtį.
http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.049
Raktiniai žodžiai: Greivso liga; amžius; lytis; remisija; recidyvas; struma
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.048
Pilnas tekstas: PDF