Irma Algėnaitė
Santrauka
Šiuo tyrimu pozityvios sveikatos aspektu siekiama ištirti 534-ių Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklos dalyvių antropometrinius ir fizinės būklės pokyčius, įvykdžius 10 dienų sveikatingumo programą. Tikimybiniu būdu pagal serijinį principą [10] atrinkta tirti 429 (80,3 proc.) moterų ir 105 (19,7 proc.) vyrų duomenis. Atlikta dokumentų analizė, remiantis sveikatos mokyklos fiksuotais įrašais apie dalyvių sveikatą. Rezultatai gauti kompiuterine programa SPSS 18.0 Stjudent‘o testu. Pagrindiniai ištirti duomenys ir jų rezultatai: kūno svoris atvykus į sveikatos mokyklą buvo 78,6 kg, išvykstant – 75,1 kg (n=439), sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) atvykus – 130,7 mm Hg, išvykstant – 116 mm Hg (n=438), diastolinis AKS atitinkamai – 81,4 mm Hg ir 75,1 mm Hg (n=438), plaštakos (dešinės) jėga atvykus – 44,0 kg., išvykstant – 45,7 kg. (n=369), lankstumas atvykus – 6,6 cm, išvykstant – 10,4 cm (n=434), gyvybinė plaučių talpa (toliau – GPT) programos pradžioje – 2564,6 cm3, pabaigus – 2723,1 cm3 (n=423). Šie pagrindiniai tirti duomenys statistiškai labai reikšmingi (p<0,001). Taip pat atskirai ištirti vyrų ir moterų duomenys. Tyrimą papildo literatūros analizė, orientuota į Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklos vieną iš pagrindinių idėjų – holizmą. Holistinis požiūris į sveikatą skatina ir formuoja visuomenės požiūrį į sveikatos palaikymą ne kaip į vartojimo reikmenį, o kaip sveikos gyvensenos būdą. Holistinis požiūris į sveikatą grindžiamas salutogenezės teorija, sveikatą aiškinančia kaip kontinuumą tarp negatyvios ir pozityvios sveikatos.
Raktiniai žodžiai: sveikata, holistinis, sveikatos mokykla, antropometriniai duomenys, fizinė būklė.
DOI: 10.5200/196
Pilnas tekstas: PDF