Ignas Badaras, Agnė Laučyė-Cibulskienė
Santrauka
Neseniai buvo iškelta idėja, kad COVID-19 gali būti laikoma endotelio liga. SARS-CoV- 2 patenka į ląsteles, naudodamas S baltymą, kuris atpažįsta angiotenziną konvertuojantį fermentą- 2 (angl. angiotensine-converting enzyme, ACE2). ACE2 randami epitelyje, plonosios žarnos enterocituose, arterijų miocituose ir kardiovaskulinės sistemos endotelyje. COVID-19 sukeltos endoteliopatijos lygis koreliuoja su ligos sunkumu. ACE ir ACE2 receptoriai veikia antagonistiškai. ACE2 skatina vazodilataciją, mažina uždegimą ir oksidacinį stresą. ACE veikia vazokonstriktiškai, skatina uždegimą ir oksidacinį stresą. COVID-19 metu mažėja ACE2 kiekis, sutrinka pusiausvyra tarp ACE ir ACE2 poveikio, labiau pasireiškia ACE efektai. COVID-19 metu endotelio pažaidą sukelia tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai. Tiesioginiai veiksniai – dėl viruso sumažėjęs ACE2 kiekis bei imuninių ląstelių poveikis infekuotoms endotelio ląstelėms. Netiesioginiai veiksniai žaloja endotelį dėl hiperaktyvaus uždegiminio atsako ir padidėjusios citokinų koncentracijos. Įrodymų dėl ilgalaikio COVID-19 poveikio kraujagyslėms nėra, bet aprašyti galimi pažaidos mechanizmai, skatinantys endotelio remodeliaciją ir fibrozę.
Raktiniai žodžiai: ACE2, COVID-19, kraujagyslių senėjimas, pulsinės bangos greitis.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.204
Pilnas tekstas: PDF