Ugnė Žilinskaitė, Lina Varžaitytė

Santrauka

Tyrimo tikslas – atrinkti ir išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose vertinamos reabilitacijos galimybės, įtaka ir nauda asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų. Medžiaga ir metodai – duomenys apie regėjimo sutrikimų turinčių asmenų reabilitacijos galimybes ir regėjimo pagerėjimą po taikytos reabilitacijos buvo surinkti iš naujausių literatūros šaltinių bei joje aprašytų atvejų. Naudotasi PubMed duomenų bazių paieškos sistema pagal raktažodžius: low vision, low vision rehabilitation, tendency in vision rehabilitation, eyes diseases rehabilitation. Rezultatai – iš analizuotų atvejų matyti, kad prastos regos gerinimas reabilitacijos būdu yra veiksmingas. Teigiamų rezultatų sulaukta įvairaus amžiaus sergančiųjų grupėse. Matyti, kad artimajam ir tolimajam matymui gerinti naudojamos skirtingos reabilitacijos priemonės, tačiau skirtinguose centruose naudojamos panašios. Naudojamos tiek paprastos, elementarios priemonės, kaip didelių šriftų knygos ar žurnalai, buitinės ,,priemonės“, padedančios prastai matančiajam lengviau apsitarnauti buityje, tiek sudėtingos kompiuterizuotos optinės sistemos, reikalaujančios specialaus profesionalų apmokymo. Po reabilitacijos ypač pagerėja asmenų gebėjimas skaityti, t.y. matymas iš arti, taip pat gerėja periferinis matymas, esant sutrikusiam centriniam matymui (dažniausia to priežastis amžinė geltonosios dėmės degeneracija tarp pagyvenusiųjų). Išvados – asmenims, turintiems regos problemų, reabilitacijos priemonės yra veiksmingos, nepriklausomai nuo amžiaus. Efektyviausios yra periferinio matymo gerinimo reabilitacijos programos.

Raktiniai žodžiai: prastas regėjimas, prastos regos gerinimo reabilitacija, tendencijos akių reabilitacijoje, akių ligų reabilitacija.
DOI10.5200/sm-hs.2019.026
Pilnas tekstasPDF

Back