Vilija Berlin, Alina Pūrienė, Greta Dulkė

Santrauka

Tyrimo tikslai: išsiaiškinti, ar Lietuvos odontologai dirba su odontologo padėjėju ar be jo pagalbos bei nustatyti reikšmingiausius veiksnius, nulemiančius pasirinkimą dirbti be asistento pagalbos. Taip pat šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvoje praktikuojančių odontologų padėjėjų įgytą išsilavinimą. Medžiagos ir metodai: informacija gauta apklausos būdu išsiuntus anketą paštu visiems Lietuvos bendrosios praktikos odontologams bei odontologams specialistams (n=2971). Galutinė atsakymų vertė siekė 67,6% (2.008 respondentų). Rezultatai: 21,9% Lietuvos odontologų dirba vieni visada, 37,4% dirba su padėjėju, kartais ir 40,7% dirba su asistentu nuolat. Statistinė analizė parodė, kad vyresnio amžiaus, moteriškos lyties, mažame mieste ar valstybinėse įstaigose dirbantys, turintys bendrosios praktikos gydytojo odontologo licenciją (p<0,001), privačios praktikos savininkai ar nuomuojantys odontologinę kėdę (p=0.008), nusiskundžiantys pacientų trūkumu (p=0.03) dirba be odontologo padėjėjo pagalbos reikšmingai dažniau. Reikšmingiausi darbą be asistento pagalbos nulemiantys veiksniai yra bendrosios praktikos gydytojo odontologo darbas (OR=3.4), darbas mažame mieste (OR=2.4) bei pacientų trūkumas (OR=1.9). Tyrimas parodė, kad 66,4% praktikuojančių odontologų padėjėjų turi darbo licenciją ir yra pabaigę odontologų asistentų studijas, 20,2% padėjėjų yra pabaigę kitas medicinos srities studijas, 8,6% yra burnos higienistai ir 4,8% neturi medicininio išsilavinimo. Statistinė analizė parodė, kad jaunesnio amžiaus (p=0.016) bendrosios praktikos gydytojai (p=0.018), dirbantys mažuose miestuose, privačios praktikos savininkai, nuomuojantys odontologinę kėdę (p<0.001) bei turintys pacientų trūkumą (p=0.012) dirba statistiškai reikšmingai dažniau su asistentu, neturinčiu medicininio išsilavinimo ar baigusiu kitas medicinos srities studijas. Reikšmingiausi veiksniai, nulemiantys darbą su padėjėju, neturinčiu medicininio išsilavinimo ar baigusiu kitas medicinos srities studijas, yra pacientų trūkumas (OR=2.2), darbas privačioje odontologijos klinikoje (OR=2.2) ar mažame mieste (OR=2.0). Išvados. Didžioji dauguma Lietuvos odontologų dirba visada ar kartais be padėjėjo pagalbos. Kas trečias odontologas, dirbantis su asistentu, dirba su nesertifikuotu odontologo padėjėju. Pasirinkimas dirbti be odontologo padėjėjo ar su nesertifikuotu asistentu gali būti susijęs su finansine našta gydytojui. Odontologai turi būti mokomi, kad darbas su padėjėju yra efektyvus bei ergonomiškas. „Keturių rankų“ ergonomiško darbo patirties turėjimas bei šios patirties nurodymas darbuotojo CV gali paskatinti kvalifikuotų odontologo padėjėjų įdarbinimą ateityje.

Raktiniai žodžiai: odontologo padėjėjas; odontologas; ergonomika.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.108
Pilnas tekstasPDF

Atgal