LIETUVOS STUDENTŲ PRADINIO GAIVINIMO ŽINIŲ IR JAS LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS

Tikslas. Įvertinti Lietuvos studentų pradinio gaivinimo žinias, pasitikėjimą savo gaivinimo įgūdžiais bei skir­tingų informacijos apie gaivinimą šaltinių įtaką. Meto­dai. Atlikta anoniminė Lietuvos studentų apklausa. Joje dešimties klausimų testu vertintos objektyvios gaivi­nimo žinios, subjektyvus pasitikėjimas savo žiniomis, žinių apie pradinį gaivinimą informacijos šaltiniai bei medicininių serialų žiūrimumas. Rezultatai. Apklau­soje dalyvavo 283 Lietuvos studentai, iš jų 35,1 proc. medicinos ir 64,9 proc. kitų specialybių. Bendras visų respondentų testo rezultatų vidurkis buvo 4,46 balo, už jį aukštesnis bendras pasitikėjimo balo vidurkis (5,90 balo), šių vidurkių skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,001). Medicinos studentai vidutiniškai surinko 6,21 balo, o kiti studentai – 3,52. Medicinos studentai savo žinias vertino vidutiniškai 7,64 balais, kiti – 4,97. 91,17 proc. respondentų teigė anksčiau lankę profesionalius pradinio gaivinimo kursus. Medicinos studentai žiūrėjo daugiau medicininių serialų nei kiti (vidurkis 248,8 vs 133,86 serijos). Stebima silpna teigiama koreliacija tarp medicininių serialų žiūrėjimo ir objektyvaus gaivinimo žinių vertinimo (R2=0,2614). Populiariausi medicininiai serialai buvo „Daktaras Hausas“ bei „Grei anatomija“. Žiūrėjusiųjų „Grei anatomiją“ testo vidurkis buvo aukš­tesnis, jie labiau pasitikėjo savo gaivinimo žiniomis. Iš­vados. Lietuvos studentų, ypač ne medicinos, pradinio gaivinimo žinios yra nepakankamos. Lietuvos studentų subjektyvus pasitikėjimas savo gaivinimo žiniomis yra didesnis nei objektyviai vertinamos žinios. Absoliuti dauguma Lietuvos studentų yra lankę profesionalius gai­vinimo kursus. Medicininiai serialai turi silpnai teigiamą įtaką žiūrovų pradinio gaivinimo žinioms.