KVĖPAVIMO FUNKCIJOS SUTRIKIMAS PO ŠIRDIES OPERACIJŲ DIRBTINĖS KRAUJO APYTAKOS SĄLYGOMIS. RIZIKOS VEIKSNIAI, JŲ ĮTAKA IR PREVENCIJA

Pasaulyje ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, širdies ir kraujagyslių ligos užima pirmąją vietą pagal gyven­tojų mirtingumo priežastis. Kiekvienais metais visame pasaulyje nuo širdies ligų miršta daugiau kaip 17 mili­jonų žmonių, tai sudaro daugiau kaip 30 proc. mirties priežasčių [1]. Europoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų siekia 1,8 milijono žmonių per metus, kas sudaro 36 procentus visų mirčių [2]. Lietuvoje kasmet nuo šių ligų miršta apie 22 tūkstan­čius žmonių, sudarydami net 39 procentus visų mir­čių šalyje [3]. Esant tokioms sergamumo aktualijoms, mokslininkų bendruomenė aktyviai ieško būdų suma­žinti gyventojų mirtingumą, tam pasitelkiami ir chi­rurginiai metodai [4]. Vyresnio amžiaus operuojamų žmonių skaičius nuolat didėja, o pooperacinių kompli­kacijų skaičius vyresnio amžiaus pacientams gali siekti net 65 procentus [5]. Per metus vien Kauno klinikose tūkstantis širdies operacijų atliekama dirbtinės kraujo apytakos (DKA) sąlygomis. Atliekant širdies operacijas DKA sąlygomis, kyla kvėpavimo funkcijos sutrikimų rizika, kurie ilgina pacientų gydymosi stacionare ar intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) trukmę, didina dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikį, gydymo kaštus, mirtingumo riziką ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu [6]. Pooperaciniam kvėpavimo funkcijos nepakanka­mumui po širdies operacijų DKA sąlygomis apžvelgti skiriamas šis darbas.