KUŠINGO IR PSEUDO-KUŠINGO SINDROMŲ DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Pseudo-Kušingo sindromas, dar vadinamas ne neoplasti­niu hiperkortizolizmu, praktikoje atpažįstamas jau maž­daug 50 metų, tačiau sindromo diagnostika vis dar kelia iššūkių šiuolaikinei medicinai. Ir klinikiniai, ir bioche­miniai sindromo požymiai dažnai imituoja tikrąjį Ku­šingo sindromą, sukeltą neoplastinių darinių. Vis dėlto, tam tikri klinikiniai požymiai gali būti labiau būdingi Kušingo sindromui, pavyzdžiui, lengvas echimozių at­siradimas ir osteoporozė, bet policistinės kiaušidės, psi­chiatrinės ligos, didelio laispnio nutukimas yra labiau bū­dingi pseudo-Kušingo sindromu sergantiems pacientams. Standartiniai tyrimai, pasitelkiami Kušingo sindromo diagnostikai, t.y. 1 mg deksametazono supresijos testas (1-mg DST), laisvojo kortizolio paros šlapime (UFC) tyrimas, nėra pakankamai tikslūs minėtų sindromų di­ferencinei diagnostikai. Aukštu diagnostiniu tikslumu diferencijuojant pseudo-Kušingo ir Kušingo sindromus pasižymi naktinio kortizolio seilėse (LNSC) tyrimas, atliktas kartu su kombinuotu deksametazono supresijos ir kortikotropiną atpalaiduojančio hormono stimuliaci­jos (deks-CRH) mėginiu. Desmopresino stimuliacijos testas (DDAVP) taip pat taikomas sindromų diferenci­nei diagnostikai, kadangi sukelia adrenokortikotropinio hormono (ACTH) koncentracijos padidėjimą tik sergan­tiesiems Kušingo liga, bet ne pseudo-Kušingo sindromu.