Kornelija Tamutytė, Rita Urbanavičė, Natalja Istomina

Abstract

Vykstantys neramumai, didėjanti migracija bei globali­zacija padidino daugelio tautų kultūrinę įvairovę. Įvairių tautybių žmonės susiformavę skirtingą požiūrį į sveikatą, ligą, skirtingus sveikatos poreikius ar lūkesčius. Slaugy­tojai turi prisitaikyti prie kultūrinės įvairovės augimo, tobulinti tarpkultūrinės kompetencijos įgūdžius, gilinti kultūrines žinias ir įgūdžius, ugdyti kultūrinį jautrumą, kad galėtų parengti ir taikyti į pacientą orientuotą ir kul­tūriškai pritaikytą slaugos planą pacientams, nepaisant jų kultūrinių, etninių, religinių ar kitokių skirtumų.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti kultūrinę kompetenciją tei­kiant slaugos paslaugas pacientams.

Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed, Google Scholar duomenų bazėse. Pagal atrankos kriteri­jus buvo atrinktos 25 viso teksto publikacijos, atitinkan­čios tyrimo temą. Atlikta tiriamoji mokslinės literatūros apžvalga ir analizė.

Rezultatai. Kultūrinės kompetencijos žinių srityje daž­niausiai naudojamos tokios sąvokos kaip kultūrinis są­moningumas, kultūros žinios, kultūrinis jautrumas, kul­tūriniai įgūdžiai, kurios yra svarbios teikiant slaugos paslaugas kitų kultūrų pacientams. Daugelio pacientų įsitikinimus, elgseną, susijusią su sveikata ir liga, nulemia jų kultūrinės vertybės. Pacientai, nepriklausomai nuo ra­sės, religijos, įsitikinimų, vertybių ar tikėjimo, turi gauti kokybiškas slaugos paslaugas. Slaugytojas privalo būti kultūriškai išprusęs, suvokti skirtingų kultūrinių pagrindų pacientų įsitikinimus apie sveikatą ir ligą, gebėti nusta­tyti slaugos poreikius, nes tai turi įtakos ne tik teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, bet ir paslaugų gavėjo – paciento sveikatai.

Keyword(s): slaugytojų kultūrinė kompetencija, kultūrinis pagrindas, kultūrinis sąmoningumas, kultūros žinios, kultūrinis jautrumas, kultūriniai įgūdžiai.

DOI: 10.35988/sm-hs.2023.060
Full Text: PDF

Back