Kornelija Tamutytė, Rita Urbanavičė, Natalja Istomina
Abstract
Vykstantys neramumai, didėjanti migracija bei globalizacija padidino daugelio tautų kultūrinę įvairovę. Įvairių tautybių žmonės susiformavę skirtingą požiūrį į sveikatą, ligą, skirtingus sveikatos poreikius ar lūkesčius. Slaugytojai turi prisitaikyti prie kultūrinės įvairovės augimo, tobulinti tarpkultūrinės kompetencijos įgūdžius, gilinti kultūrines žinias ir įgūdžius, ugdyti kultūrinį jautrumą, kad galėtų parengti ir taikyti į pacientą orientuotą ir kultūriškai pritaikytą slaugos planą pacientams, nepaisant jų kultūrinių, etninių, religinių ar kitokių skirtumų.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti kultūrinę kompetenciją teikiant slaugos paslaugas pacientams.
Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed, Google Scholar duomenų bazėse. Pagal atrankos kriterijus buvo atrinktos 25 viso teksto publikacijos, atitinkančios tyrimo temą. Atlikta tiriamoji mokslinės literatūros apžvalga ir analizė.
Rezultatai. Kultūrinės kompetencijos žinių srityje dažniausiai naudojamos tokios sąvokos kaip kultūrinis sąmoningumas, kultūros žinios, kultūrinis jautrumas, kultūriniai įgūdžiai, kurios yra svarbios teikiant slaugos paslaugas kitų kultūrų pacientams. Daugelio pacientų įsitikinimus, elgseną, susijusią su sveikata ir liga, nulemia jų kultūrinės vertybės. Pacientai, nepriklausomai nuo rasės, religijos, įsitikinimų, vertybių ar tikėjimo, turi gauti kokybiškas slaugos paslaugas. Slaugytojas privalo būti kultūriškai išprusęs, suvokti skirtingų kultūrinių pagrindų pacientų įsitikinimus apie sveikatą ir ligą, gebėti nustatyti slaugos poreikius, nes tai turi įtakos ne tik teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, bet ir paslaugų gavėjo – paciento sveikatai.
Keyword(s): slaugytojų kultūrinė kompetencija, kultūrinis pagrindas, kultūrinis sąmoningumas, kultūros žinios, kultūrinis jautrumas, kultūriniai įgūdžiai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2023.060
Full Text: PDF