KOMPIUTERINĖJE TOMOGRAFIJOJE NAUDOJAMŲ JODO KONTRASTINIŲ MEDŽIAGŲ SUKELIAMI RETAI PASITAIKANTYS GYVYBEI PAVOJINGI NEPAGEIDAUJAMI REIŠKINIAI

Jodo pagrindu pagamintos kontrastinės medžiagos yra ne­atsiejama šiuolaikinės kompiuterinės tomografijos (KT) diagnostikos dalis. Nors šiuolaikiniai nejoniniai mažo osmoliariškumo preparatai laikomi saugiais, po jų sulei­dimo gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos – nuo lengvų ir savaime praeinančių iki gyvybei pavojingų. Dauguma sunkių reakcijų yra itin retos (mažiau nei 1 atvejis iš 10 000), tačiau jų klinikinė reikšmė didelė dėl galimos sunkios eigos ir panašumo į kitas ūmines būkles.

Tikslas. Apibendrinti 2019–2026 m. mokslinėje litera­tūroje aprašytus itin retus ir kliniškai pavojingus nepa­geidaujamus reiškinius po jodo kontrastinių medžiagų skyrimo kompiuterinės tomografijos tyrimuose, įvertinant jų klinikinį spektrą, diferencinės diagnostikos iššūkius ir valdymo strategijas.

Metodai. Atlikta kaupiamoji literatūros analizė, vado­vaujantis PRISMA 2020 rekomendacijomis. Literatūros paieška vykdyta PubMed, Scopus ir Web of Science duo­menų bazėse, analizuojant 2019–2026 m. publikacijas. Į analizę įtraukti apžvalginiai straipsniai, kuriuose nagrinė­jamos itin retos ir sunkios intraveninio jodo kontrastinių medžiagų suleidimo reakcijos suaugusiems.

Rezultatai. Literatūros analizė parodė, kad itin retos re­akcijos pasireiškia įvairių organų sistemų pažeidimais: neurologiniais (kontrasto sukelta encefalopatija), kardio­pulmoniniais (nekardiogeninė plaučių edema, Kounis sindromas), endokrininiais (jodu indukuota tirotoksikozė, tirotoksinė krizė) bei seilių liaukų sutrikimais (kontrasto sukeltas sialadenitas). Pasitaiko netgi sunkių dermatolo­ginių ir mukokutaninių reakcijų (Stevens–Johnson sin­dromas, toksinė epidermio nekrolizė, DRESS, AGEP, jododerma). Šios būklės dažnai imituoja kitas ūmines patologijas, tokias kaip insultas, ūminis koronarinis sin­dromas ar infekciniai procesai.

Išvados. Nors nepageidaujamos reakcijos į jodo kon­trastines medžiagas pasitaiko labai retai, jų ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus pacientų būklei. Kliniki­nėje praktikoje būtinas didesnis dėmesys simptomų pa­sireiškimo laikui po kontrastinės medžiagos suleidimo, pavojingų simptomų atpažinimui, tinkamam dokumen­tavimui ir tarpdalykiniam bendradarbiavimui.